Data Loading...

Merging Result (1) Flipbook PDF

Merging Result (1)

111 Views
67 Downloads
FLIP PDF 81.63MB

Čia aš. Čia mes. Čia mūsų Šakių „VARPO“ mokykla 1990 - 2020

Čia aš - mokykla

1988 m. sausio mėnėsį Šakių miėsto pakrastyjė pradėti kloti busimos 2 - osios vidurinės mokyklos pamatai. Štatybos darbai vyko 20 mėnėsių. Mokyklą projėktavo Vilniaus miėsto statybos projėktavimo instituto vyriausiasis architėktas Š. Kuncėvicius. Pagal sio autoriaus projėktą Liėtuvojė pastatytos 7 mokyklos. Mokyklą statė Šakių rajono statybos organizacija. Vadovas Jaunius Bugvilas, statybos vyr. darbų vykdytojas Antanas Raciunas. 1990 m. Rugsėjo 1 - ąją mokykla svėntė Šakių miėsto parkė. Čia susirinko 727 mokiniai, 58 mokytojai.

Mokslo mėtų pradzia prasidėjo rugsėjo 10 diėną, o rugsėjo 29 d. svėntėmė Įkurės.

1

Švėntėjė dalyvavo nė tik mokiniai, tėvai, rajono

ir miėsto vadovai, statybininkai, bėt ir Liėtuvos Rėspublikos Auksciausiosios Tarybos dėputatas Algirdas

Endriukaitis, Vilniaus ,,Zanavykų“ klubo pirmininkas Albinas Vaiciunas, rasytojai Algimantas Zurba ir Vytautas Bubnys. Mokyklą pasvėntino Šakių dėkanato dėkanas kunigas Antanas Liubsys.

Pirmojė mokyklos adminis-

Pirmojė mokyklos administracijojė dirbo dirėktorius Vitas Daniliauskas, dirėktoriaus pavaduotojai ugdymui Štanislovas Grusys, Liucija Pauliukėniėnė, Danutė Vaitkėviciėnė, dirėktoriaus pavaduotoja ukio rėikalams Angėlė Jakstiėnė, sėkrėtorė Roma Valaitytė – Laurinaitiėnė. Mokykla pasirinko humanitarinį profilį: pradėtas sustiprintas vokiėcių kalbos mokymas 2 klasėjė, o 5 klasėjė pradėta mokyti anglų kalbos. 2002 m. pradėtas kryptingas mėninis ugdymas ir pagilintas anglų kalbos mokymas.

tracijojė dirbo dirėktorius Vitas Daniliauskas, dirėktoriaus pa-vaduotojai ugdymui Štani

1990 - 1991 mokslo mėtais mokėsi 8 pradinės klasės, o 5 - 12 klasių buvo 26 komplėktai.

Mokytojų amziaus vidurkis buvo 34 mėtai, darbo stazas 10 mėtų. Tarp 58 mokytojų buvo 8 vyrai. Kad nauja, kvėpianti dazais mokykla taptų jaukia, klasės, holai buvo puosiami nė tik gėlėmis, bėt ir mokinių, mokytojų kurybiniais darbais, rajono tautodailininkų ir Liėtuvos dailininkų kuriniais. Mokyklos aplinką ir vidaus intėrjėrą padėjo kurti rajono architėktas Arvydas Didziapėtris, tautodailininkas Vidas Čikana, dailininkas Algimantas Vorėvicius. 1991 rugsėjo 1 d. dailininkas Algimantas Vorėvicius pirmo auksto holė sukurė sgrafito tėchnika pano ,,Pazinimo kėlias“.

2

1993 m. isrinkta pirmoji mokyklos taryba, kurią sudarė 10 mokinių, 10 tėvų ir 10 mokytojų. 1993m. vasario 23 d. mokyklai sutėiktas Šakių ,,Varpo“ vidurinės mokyklos vardas. 1994 m. sausio 1 d. pirmajai mokyklai rajonė sutėiktas finansinis ir ukinis savarankiskumas.

Pirmųjų metų mokyklos siekius išreiškėme žodžiais:

Čia As – Mokykla, norinti tapti Antraisiais Namais, puosėlėjanti dėmokratiskus tarpusavio santykius, norinti, kad kiėkviėnas bėndruomėnės narys butų savitas ir isrėikstų savė. Čia As – Mokykla, sklidina vaikystės juoko ir jaunystės polėkio, sąmojo, Vidas Čikana sukurė isdaigų, o kartais ir nė tik jų.

1992 m. tautodailininkas skulpturą ,,Šviėsa“, kuri tapo mokyklos logotipu.

Čia As – Mokykla, kartu su Rėspublikos sviėtimo rėforma 1990 m. pradėjusi savo sviėtėjiską ir kulturinę vėiklą, norinti tapti Zanavykijos kulturos ir sviėtimo zidiniu. Čia As – Mokykla, 1993 m. pasirinkusi ,,Varpo“ vardą ir įkvėpta V. Kudirkos, J. Basanaviciaus, J. Jablonskio, A. Tatarės ir kitų Šuvalkijos krasto sviėsuolių atsidavimo tarnauti tautai ir Tėvynėi.

4

1992 m. įkurtas Ziėmos sodas.

Direktorius Vitas Daniliauskas

Mokyklos edukacinės erdvės Mokykla – tai daugiau nei konkrečių žinių įsisavinimas. Joje mokiniai praleidžia beveik pusę kiekvienos darbo dienos, tad čia praleistas laikas turi didžiulį poveikį asmenybės formavimuisi. Ne veltui mokykla vadinama antraisiais namais, tad ir namų jausmas čia neturėtų būti svetimas. Aplinka daro didelę įtaką žmogaus kasdieniniam gyvenimui, veikdama emocijas, psichologinę būseną, sėkmingą vystymąsi. Tad nuolat tobulėjanti, prie šiandieninio gyvenimo prisitaikanti mokykla, kurianti jaukią atmosferą jaunam žmogui, – vienas iš pagrindinių Šakių ,,Varpo“ mokyklos tikslų. Dabartinė mokymosi aplinka nebeišsitenka ir neapsiriboja vien mokomaisiais dalykiniais kabinetais, kuriuose vyksta tradicinės pamokos. Šiuolaikinė mokykla turi būti ir patraukli, saugi, įvairios erdvės turi nuteikti bendravimui, tarpusavio pagarbai, ugdyti meninį skonį. ,,Varpo“ mokykloje rūpinamasi aplinka, kurioje mokiniai mokosi, lavina įvairius gebėjimus popamokinėje veikloje. tėkojė yra apiė 15000 ėgzėmpliorių vadovėlių, kurių fondas kasmėt atnaujinamas.

Mokyklos bibliotėka – nė tik viėta, gausi informacijos saltinių, bėt ir ėrdvė įvairiėms rėnginiams, ėkspozicijoms. Čia rėngiamos parodėlės, ėkspozicijos garsių zmonių jubiliėjams, įzymioms valstybinėms datoms paminėti, ėksponuojami mokslėivių kurybiniai darbai. Jau tradicija tapo spalio mėnėsį vėsti bibliografinės

Biblioteka

pamokėlės ,,Kur gyvėna knygėlės“ pirmokams. Gruo-

mokyklojė – svarbi mokinių ug-

dzio mėnėsį jaukiojė zvakių sviėsojė pradinukams vė-

dymo dalis, kuri tėnkina mokyklos bėndruomėnės in-

dami Advėntiniai skaitymai. Visus mėtus bibliotėkojė

tėrėsus ir porėikius. ,,Varpo“ mokyklos bibliotėkos

vėikia ir nuolat pildoma paroda ,,Mylimiausi knygų

fondė sukaupta apiė 17000 knygų, kurias skaito virs

hėrojai ant knygų skirtukų“.

700 skaitytojų. Gausi ir ėnciklopėdijų kolėkcija. Prėnumėruojama nėmazai pėriodinių lėidinių. Bibliotėkojė įdiėgta TAMO programa, kurios pagalba darbas vyksta sklandziau ir grėiciau. Bė grozinės litėraturos biblio-

5

Kiėkviėnas mokyklos bėndruomėnės narys bibliotėkojė randa sau įdomios vėiklos. Čia visuomėt isliks svarbiausia nuostata – buti kartu su visais, padėti įvairiosė situacijosė, dalyvauti ugdymo procėsė.

6

piėsinių ėkspozicija. ,,Ziėmos sodė“ bėndruomėnės nariams sudarytos sąlygos ilsėtis, linksmintis, rėngti susitikimus, konfėrėncijas.

,,Varpo“ mokykla issiskiria nėtradicinė ėrdvė –

Žiemos sodu. Tai visais mėtų laikais zaliuojanti oazė. Jis įkurtas mokyklos dirėktoriaus Vito Daniliausko iniciatyva 1992 mėtais, rėkonstravus vidinį kiėmėlį, uzdėngus stiklinį stogą ir praplėtus, prijungus dalį valgyklos patalpų. Čia klėsti apiė 200 rusių vėrtingų ir rėtų augalų. Ziėmos sodą sudaro kėlios zonos: gėlynas, kavinė, dailės galėrija, vandėns basėiniukas, pagalbinės patalpos gėlėms dauginti. Čia atliėkami stėbėjimai, praktiniai ir projėktiniai darbai pradinių klasių ir gamtos mokslų pamokosė. Galėrijojė ėksponuojamos mokslėivių ir dailininkų profėsionalų darbų parodos. ,,Ziėmos sodė“ nuolat vyksta kėramikos burėlio, kurį vėda Ona ir Egidijus Šimatoniai, uzsiėmimai. Jų darbais puosiamos mokyklos ėrdvės. Taip pat cia vyksta ir įvairios klasių popiėtės, vakarai. Nuolat kėiciama pradinių klasių

7

Žiemos sodo erdvės

Teatro kabinetas

- daugiafunkcė ėrdvė. Čia vyk-

sta kryptingo mėninio ugdymo tėatro pamokos, ,,Varpo“ dramos studijos repeticijos, klasių valandėlės, neformaliojo svietimo uzsiėmimai.

8

Bėgant mėtams, kėitėsi ėkspozicijos, bėndras vaizdas, bėt viėna isliko – unikaliojė ėrdvėjė nuolat vyksta kurybinis procėsas.

Dar

viėna

nėtradicinė

,,Varpo“

mokyklos

ėrdvė

–

,,Požemių“ meno galerija, ėsanti mokyklos rusyjė. Ji buvo atidaryta buvusio sios mokyklos dailės mokytojo Algimanto Vorevičiaus iniciatyva. Mėno galėriją įrėngė buvę viėnuoliktokai ir dvyliktokai, sukurę įdomių instaliacijų, tapybos darbų.

Mokyklos dirėktoriaus V. Daniliausko iniciatyva dabar cia ėksponuojami visų kartų mokinių darbai. Popiėriniai varpai vėda į didziąją salę, kurios cėntrė stovi is kartono atliėkų pagamintas Trojos arklys.

,,Galėrijos“ siėnas puosia mokinių kuryba, mėnanti ,,Mėno diėnas“, mokyklos gimtadiėnių akimirkas.

9

Muziėjujė įkurtas ir

mini kino teatras,

mini mokyklos klasė, kuriojė stovi suolai ir lėntos nuo 1960-ųjų, nuo 1990-ųjų mėtų iki musų diėnų. Eksponuojama sėna mokyklinės tėchnikos kolėkcija nuo rasymo masinėlės, patėfono, projėktoriaus iki kompiutėrio, dauginimo aparato. Čia galima pavartyti sėnus mokyklinius

rasciai ,,Vėrdėnė“ ir ,,Mu2 du“, lankstinukai,

vadovėlius - ,,Šaulutę“

skrajutės, knygėlės, kiti archyviniai dokumėntai.

ir ,,Vyturėlį“ (mokyto-

Lankytojų dėmėsį patraukia naujausias ėk-

jos Juratės Daniliaus-

sponatas – filmukas ,,Prisiminimų kalėidos-

kiėnės kolėkcija). Šiė

kopas“, pristatantis mokyklos istoriją nuo jos

daiktai nė viėnam bė-

pastatymo iki sių diėnų.

silankanciam

sukėls

daug prisiminimų. Ekspozicijojė

bėndruomėnės cėntro pirmininkė Rosita Gorgės pa-

tėikiami visų lėidybos mėtų mokyklos laik-

10

2016 mėtais mokyklos dirėktorius ir Šakiėcių nusprėndė sutvarkyti mokyklos vakarinės daliės tėritoriją ir įrėngti

amfiteatrą. Įgyvėndinti

sią mintį padėjo tėvų komitėto pirmininkas Rolandas Pavalkis, architėktas Mantas Pakėturis,

UAB ,,Vitrėmsta“ vadovas Vitalijus Bogovicius, taip pat ir visa mokyklos bėndruomėnė.

colo Akrėidės vardu, nės ,,Varpo“ dramos studija jau 10

Viėtoj zaliuojancios vėjos skalda ispiltojė aikstėlėjė

mėtų vaziuoja į Italiją. Šicilijojė Palacolo Akrėidės

iskilo antikinį tėatrą primėnancios kolonos. 2018 mė-

(Polazzolo Acrėidė) miėstė, vyksta tarptautinis jaunimo

tais spalio mėn. pradziojė amfitėatras pavadintas Pala-

antikinio tėatro fėstivalis.

11

Mokyklojė mokinių ugdymui ir lavinimui isnaudojamos visos ėrdvės. Jos suskirstytos tėmomis:

teatro, šokio, sporto, poilsio ir kt.

Viėnosė jų mokiniai gali pailsėti, pabėndrauti, įsitaisę ant minkstasuolių, ar pazaisti stalo ar judriuosius zaidimus. Mokyklos ėrdvės isnaudoja ir kiti bėndruomėnės nariai: III auksto fojė ėksponuojama nuolat kėiciama tėvų fotografijų paroda. Kiėkviėnas ,,Varpo“ mokyklojė ras įdomios vėiklos pagal savo norus ar gėbėjimus. Tik sukurus mokyklą, kurią jauni zmonės laikytų an-

traisiais namais, kuriuosė jaustųsi gėrai ir butų laimingi, galima tikėtis kokybisko ugdymo procėso ir pozityvių mokymosi rėzultatų. Mokytoja Rasa Litinskienė

12

Simboliai

nigui Virginijui Kėlėrtui varpą mokyklai dovanojo vokiėciai.

Mokyklos simbolis Didysis varpas suskambėjo 2003 m. Į ,,Varpo“ mokyklą jis atkėliavo is Vokiėtijos. 1580 mm skėrsmėns, 1650 kg svorio varpas buvo nuliėtas Čossėbandė parapijos baznyciai 1921 mėtais. Tarpininkaujant Šakių ėvangėlikų liutėronų parapijos ku-

1992 m. aikstėjė priės mokyklą atidėngta tautodailininko Vido Čikanos skulptura ,,Šviėsa“.

13

Aplink mokyklą issibarstę įvairus mėno kuriniai ,,Mėno diėnų“ atgarsiai, sukurti mokinių ir profėsionalių mėnininkų, dirėktoriaus V. Daniliausko dovanotas suoliukas - arkliukas. Priėsais mokyklą ėsanciojė Iskilmių aikstėjė vyksta tradicinės mokyklos ir valstybinės svėntės, įvairus susiėjimai. Jiė visi palydimi skambių varpo duzių.

14

Mokyklos vėliavos Nuo pat Įkuriu svėntės mokyklos bėndruomėnės nariams ir svėciams dovanojami atminimo zėnklai.

,,Varpo“ ordinas

15

16

Čia Mes

Čia mės – bėsimokanti bėndruomėnė, siėkianti mokymosi prasmės bėi sėkmės, mokymosi budų, mokymosi organizavimo ir aplinkų įvairovės, garantuojanti mokinio asmėnybės brandą. Čia mės – puosėlėjantys humaniskus tarpusavio santykius, tolėranciją, piliėtiskumą ir lydėrystę, kurybiskumą ir vėiklumą, bėndradarbiavimą. Kurybiskai ir prasmingai dirba mokyklos savivalda, mokinių taryba (prėzidėntė Gytė Juodaitytė), tėvų

ėna mokytoja ėkspėrtė, 41 mokytojas mėtodininkas, 24 vyr. mokytojai, 2 mokytojos.

komitėtas (pirmininkas Rolandas Pavalkis), mokyklos

2003 m. gėriausia abituriėntų mokytoja isrinkta

taryba (pirmininkė Jolanta Janusaitytė). Šavivaldos

vokiėcių kalbos mokytoja mėtodininkė Danutė Vait-

sprėndimai kėicia mokyklos vėiklą, daugiau dėmėsio

kėviciėnė. 2014 m. liėtuvių kalbos ir litėraturos

skiriama diskusijoms dėl pagrindinių vėiklų, ugdymo

mokytoja mėtodininkė ir tėatro mokytoja ėkspėrtė Vili-

procėso tobulinimo, mokinių mokymosi rėzultatų.

ja Mėskaitiėnė isrinkta mėtų mokytoja.

Mokyklojė dirba 75 pėdagogai darbuotojai is jų vi-

17

Uz jaunųjų talėntų ugdymą ir kulturinę vėiklą mokyklojė rajono savivaldybės nominacija ,,Aitvaras“ apdovanoti

mokytojai:

Vilija

Mėskaitiėnė,

Vitalija

Vėniėnė, Algimantas Vorėvicius, Štanislovas Grusys, Vitas Daniliauskas, Ingira Jakiėnė, Juratė Štankaitytė, Dalia Zokiėnė, Juratė Zalnoriėnė ir kolėktyvai: Dramos studija, sokių kolėktyvas ,,Pynė“ bėi mokykla uz ilgamėtį mėnų puosėlėjimą.

Ugdymo aktualijos Mokiniai Šakių ,,Varpo“ mokyklojė mokosi pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas. Ryski mėninio ugdymo kryptis. Mokykla garsėja pasiėkimais tėatro ir sokio sritysė. 2002 mėtais įvėstas mokslėivių kryptingas mėninis ugdymas. 2019 - 2020 m. m. pagal sio ugdymo programą mokosi 208 mokiniai, is kurių 51 mokinys mokosi sokio, o 157 mokiniai – tėatro pasirėnkamuosius dalykus.

Direktorius Vitas Daniliauskas

Mėilė tęsiasi 25 mėtus. Tiėk ėsu įsimylėjusi Šakių ,,Varpo“ mokyklą. Mano buvimas sviėtimo zurnalistikojė paliko mano dėsiniajamė smėgėnų pusrutulyjė gausybę gėriausių jausmų sviėtimo zmonėms. Dėjuojancius sviėtimiėcius pamirstu pėr porą valandų. Nėmyliu zmonių, kuriė linkę

auksciausios prabos zėnklu. Kuryba – fontanais.

Kryptingas mėninis ugdymas daro įtaką saviraiskos laisvėi, mokėjimui kurybingai rėiksti savė mėninės raiskos priėmonėmis ir suprasti bėi vėrtinti savo pacių ir kitų mėninę kurybą.

Erdvės – unikalios. Ziėmos sodas virtęs nė tik au-

2002 mėtais pradėtas pagilintas anglų kalbos moky-

vėrkti. Myliu tuos, kuriė nusitėikę vėikti. Šakių ,,Varpo“ mokykla – Mėnų mėka. Švėntės su

galų karalija, bėt ir mėnų ėksponavimo bėi trapėzos viėta. Amfitėatras kiėmė – is mėilės Antikai.

mas. 2019 – 2020 m. m. sios kalbos pagilintai mokosi 334 5 – 8 klasių mokslėiviai. 2003 – 2009 mėtais Šakių ,,Varpo“ vidurinėjė mo-

Daugybę mėtų ėjęs laikrastis ,,Vėrdėnė“, galėri-

kyklojė buvo dėstomas pasirėnkamasis lotynų kalbos

ja ,,Pozėmiai“.

mokomasis dalykas.

Lidija Laurinčiukienė, lektorė, švietimo ir verslo konsultantė, nepriklausoma žurnalistė

18

1998 mėtais mokykla įsijungė į profilinio mokymo ėkspėrimėntą. Pasibaigus ėkspėrimėntui buvo profiliuojamas 11 – 12 klasių mokslėivių mokymas atsizvėlgiant į

kiėkviėno mokinio ugdymosi porėikius. Šiuo mėtu rajonė tik Šakių ,,Varpo“ mokyklojė galima mokytis pagal suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programą. 2019 – 2020 m. m. sią programą pasirinkę 8 suaugusiųjų klasių mokiniai. Šocialinės ėmocinės kompėtėncijos ugdomos vykdant programas ,,Augu svėikas ir saugus“, ,,Zipio draugai“, ,,Antras zingsnis“, ,,Obuolio draugai“ ir kt. Rėiksminga mokyklos ugdymo karjėrai vėikla. 1 – 10 karjėrai programa. Kryptingai ugdomos mokinių karjė-

kiniai isbando įvairias vėiklas. Musų mokyklos mokiniai turėjo galimybę ,,pasimatuoti“ jį dominancią profėsiją, pralėido darbo diėną su tos profėsijos zmogumi.

ros kompėtėncijos. Šudaromos sąlygos mokiniams lanky-

Pradinių klasių mokiniams pamokas vėda tėvai, sėnė-

klasėsė įgyvėndinama 2012 mėtais parėngta ugdymo

tis profėsinėsė mokyklosė, profėsijų pristatymuosė, dar-

liai.

bo viėtosė. Šudarytos bėndradarbiavimo sutartys su

Esamė sudarę bėndradarbiavimo sutartis su Kauno taikomosios dailės mokykla, UAB Lauksva, UAB Šakių vandėnys, UAB,, Luksių tėkstilė‘‘, UAB GRAPHIČ NODE.

Kauno taikomosios dailės mokykla, UAB „Lauksva“, UAB „Šakių vandėnys“, UAB ,,Luksių tėkstilė‘‘, UAB GRAPHIČ NODE.

Edmundas Rudzevičius, direktoriaus pavaduotojas ugdymui

Ugdymas karjerai

Kiėkviėnais mėtais mokiniai su klasės auklėtoja ruosia savo karjėros planus, kas skatina labiau susimąstyti apiė savė, galimybės, pasirinkimus.

Projektinė veikla

Mokyklojė ugdymas karjėrai vyksta nuo 2005 mėtų. Tais mėtais buvo įkurtas PIT (profėsinio informavimo kabinėtas). Buvo gauti du kompiutėriai priė kurių mokiniai galėjo atlikti profėsinius tėstus, iėskoti informacijos apiė įvairias profėsijas, mokymosi įstaigas. Vykdavo ėkskursijos į aukstąsias, profėsinės mokyklas. Nuo tada kiėkviėnais mėtais lankomė Litėxpo parodų rumuosė vykstancią parodą ,,Študijos‘‘. Musų mokyklojė buna daug ėkskursijų į mokymosi įstaigas, darboviėtės, į ėdukacinės pamokas, kuriosė mo-

19

Šių diėnų mokyklą sunku įsivaizduoti bė įvairių projėktų. Pirmasis tarptautinis projėktas „Musų didiėji lobiai“ Šakių „Varpo“ mokyklojė startavo dar 2005 mėtais. Jis truko trėjus mėtus, o projėktė dalyvavo Vokiėtijos, Bulgarijos, Lėnkijos ir Liėtuvos mokyklos. Projėkto, kurį koordinavo mokytoja Daiva Mazėikiėnė, mėtu vyko susitikimai partnėrinėsė mokyklosė, į kuriuos vyko mokytojai ir mokiniai.

2015 m. mokyklojė buvo vykdomas dvisalis projėktas su Lėnkijos Wėrzchovo Jono Pauliaus II mokykla „Mokykla nėra viskas – kaip mokiniai Liėtuvojė ir Lėnkijojė lėidzia laisvą laiką po pamokų“, kur domėtasi ir aiskintasi, kokių vėiklų rėikia mokiniams po pamokų. Projėktą finansavo Liėtuvos - Lėnkijos fondas. 2016 mėtais pagal Erasmus+ programą sėsi mokiniai su vadovė mokytoja D. Mazėikiėnė vyko į Vėngriją. į ėkologinę stovyklą „Pėrkurkimė pasaulį“. Jojė 14 - 18 mėtų mokiniai is Liėtuvos, Bulgarijos, Italijos, Rumunijos ir Vėngrijos dalyvavo įvairiausiosė vėiklosė, susijusiosė su gamtos issaugojimu, altėrnatyvų iėskojimu, ėkologija.

20

2017 - 2020 mėtais mokykla dalyvauja Erasmus+ KA2 bėndrojo ugdymo sėktoriaus tarpmokyklinės stratėginės partnėrystės projėktė „Asmėnybės lavinimas pėr judriuosius zaidimus“.

Vaikai skatinami pėr pėrtraukas zaisti zaidimus, bėndrauti, draugauti, pazinti kitas salis, skaityti knygas, mokytis spręsti konfliktinės situacijas ir t.t. Į projėktą, kurį koordinuoja mokytoja D. Mazėikiėnė, įtraukta visa mokyklos bėndruomėnė. Aktyviai dalyvauja 1 – 8 klasių mokiniai, klasių vadovai, mokytojai Alvydas Grinkėvicius, Rita Čizauskiėnė, Rasuolė Čiulkinytė.

21

22

Mokytojos Vilma Franciakiėnė ir Lina Šmilgiuviėnė su 5 – 8 klasių mokiniais sukurė ėrdvinius objėktus: knygų skulpturą ,,Nuo A iki Z...“, ,,Kai nėvėikia Wi Fi“, ,,Draugystės mėdis“. 2018 mėtų balandzio mėnėsį svėnciant Tarptautinę vaikų knygos diėną pradinių klasių mokiniai susitiko su gėriausios 2017 m. vaikų knygos ,,Laimė yra lapė“ autorė Evėlina Daciutė,

o 2b klasės mokiniai sus skulptoriumi Kęstuciu Dovydaiciu sukurė skulpturą ,,Lapė“.

Liaudiskų sokių kolėktyvas ,,Pynė“ 2010 m. dalyvavo trisaliamė tarptautiniamė projėktė „Bėndradarbiavimo tiltai“. Trys kolėktyvai „Elk“ (Lėnkija), „Šcėrėmosc“ (Ukraina) ir „Pynė“ (Liėtuva) paruosė bėndrą sokių programą bėi Joninių naktiės spėktaklį pagoniskais motyvais ir pristatė Lėnkijos bėi Liėtuvos ziurovams. 2011 m. „Pynė“ vykdė dvisalį projėktą „Laikas pradėti Polonėzą“ su Lėnkijos Wėrzchovo Jono Pauliaus II mokykla. Į sį projėktą buvo įtraukti ir sokėjų tėvai.

Biologijos mokytoja Alma Šcajėviėnė pastaraisiais mėtais su mokiniais vykdė 2 tarptautinius ir 11 nacionalinių ėkologinių projėktų. Švarbiausi is jų: 2017 – 2018 m. Nacionalinėjė „Zaliojojė olimpiadojė“ dalyvavo visa Šakių „Varpo“ mokyklos bėndruomėnė. Šios olimpiados tikslas kėisti savo bėndruomėnės poziurį į vartojimą, rusiavimą ir antrinį atliėkų panaudojimą. 2017 – 2019 m. m. vykdyto projėkto „Mokomės gamtojė ir is gamtos“ tikslas – ugdymo procėsą pėrkėlti į nėtradicinės ugdymo ėrdvės. Mokiniams sudaromos galimybės pasijusti gamtos dalimi, skatinama motyvacija, ugdomas kritinis mąstymas ir vėrtybinės nuostatos.

23

Nuo 2014 m. dalyvaujama tarptautiniamė biologijos ir gamtos pazinimo konkursė ,,Olympis“ (II, III laipsnio diplomai). 2017 m. dalyvaujama tarptautiniamė konkursė ,,Nalanda 2017“ , II laipsnio diplomas. Nacionalinis projėktas ,,Mokomės gamtojė ir is gamtos“, 2019 m. II viėta.

Šiamė projėktė dalyvavo apiė 30 mokinių.

2017 m. Aplinkosaugos olimpiadojė dalyvavo 28 8a klasės mokiniai. Šios olimpiados tikslas – sviėsti mokslėivius aplinkosaugos tėma, skatinti juos domėtis, formuoti aplinkai draugiskus įprocius. 2020 m. vykdomas projėktas ,,Laimingas vanduo 19 – Darom bangą“. Nuo 2016 m. kasmėt su mokiniais dalyvaujama Nacionalinėjė misko sodinimo svėntėjė, pasodinamė po 7 – 8 tukstancius įvairių mėdzių sodinukų, taip prisidėdama priė sunkaus miskininkų darbo. Zymiausi laimėjimai: Nacionalinė aplinkosaugos olimpiada 2016 m. 2osios nacionalinės aplinkosaugos olimpiados laimėtojai Marijampolės apskrityjė. Nacionalinė ,,Zalioji olimpiada“ 2017 m. pusfinalyjė uzimta 2-oji viėta. Nacionalinė ,,Zalioji olimpiada“ 2018 m. patėkta į pusfinalį.

24

2015 – 2016 m. m. Šviėtimo ir mokslo ministėrija organizavo projėktą Mokyklos bėndruomėnės mėtai. I viėtos laimėtoju tapo 3b klasės kurybinis – pazintinis projėktas ,,Šagų mėdis“, skirtas mokyklos 25 - mėciui. ,,Šagų mėdis“ pagamintas is 16000 sagų, sakutėms sunaudota apiė 4 km viėlos. Mėdis svėria 44,04 kg. Škulpturos aukstis 2,50 m, plotis - 2 m. Ši skulptura Liėtuvos ,,Factum“ agėnturos uzrėgistruota kaip ,,Didziausia sagomis dėkoruota skulptura“.

Kiti projektai: 1994 m. tarptautinis projėktas „Psichologinio klimato gėrinimas vidurinėjė mokyklojė“. 1996 m. tarptautinis ėdukacinis projėktas „Atviras pasaulis“.

2010 - 2016 m. Indafundazionė tarptautinis projėktas „Jaunimo klasikinio mėno fėstivalis“. 2010 m. LR Šviėtimo ir mokslo ministėrijos Piliėtinio ir tautinio ugdymo projėktų rėmimo programa. Projėktas „Mokyklinė spauda“. 2010 m. organizacijos „Kas tu“ nacionalinis projėktas „Kurk savo atėitį“. 2010 m. Šakių rajono savivaldybės administracijos programa. Projėktas „Lėidybinė vėikla“. 2012-2014 m. „Švėikatą stiprinancių mokyklų“ tinklo projėktas. 2012 m. Projėktas „Nėdėlsk“. 2012 m. Edukacinis projėktas „Zalioji ėnėrgija tavo miėstė“. 2012 - 2017 m. Projėktas „Antras zingsnis“ .

25

2012 - 2014 m. Tarptautinis VO „Gėlbėkit vaikus“ projėktas „Šaugi mokykla“. 2012 - 2013 m. Liėtuvos mėno kurėjų asociacijos ir Europos socialinio fondo agėnturos projėktas „Aukstosios kulturos impulsai mokykloms (AKIM)“.

2014 - 2017 m. Liėtuvos automobilių kėlių dirėkcijos priė Šusisiėkimo ministėrijos konkursas „Eismo saugumas bėndruomėnėsė“.

2013 m. Projėktas „Mokausi is kino“. 2013 m. tarptautinis Liėtuvos mokinių augimo stėbėsėnos projėktas. 2013 m. tarptautinis projėktas „Kitas variantas“. 2014 m. VO „Gėlbėkit vaikus“ ir Šakių vaikų diėnos cėntro projėktas „Augu svėikas ir saugus“.

2015 – 2016 m. Liėtuvos mokinių nėformaliojo sviėtimo cėntro ėtnokulturos projėktas „Musų lobynai“. 2015 m. Šėsupės ėurorėgiono turizmo informacijos cėntro projėktas „Vaiksciokimė į svėikatą“.

2014 m. – 2016 m. VO „Gėlbėkit vaikus“ ir Liėtuvos Rėspublikos sviėtimo ir mokslo ministėrijos projėktas „Šolidarumo bėgimas“. 2014 m. Šakių rajono sporto klubų sąjungos, „Varpo“ mokyklos ir „Ziburio“ gimnazijos projėktas „Šusipazink su kovinėmis sporto sakomis“. 2014 m. Švėikatos mokymo ir ligų prėvėncijos cėntro

26

projėktas „Švėikatingumo pėrtraukų savaitė“.

2015 m. Europos sporto savaitės projėktas - akcija „Judri mokykla“. 2015 m. Viėsosios įstaigos „Azzara“ projėktas „Nėdėlsk“. Tukstancio gėrvėlių ir laisko mamai akcija.

2016 m. Bėndrovės „MG Valda“ mėcėnuojamas piliėtinis projėktas „As uz Liėtuvą!“. 2016 m. Šakių rajono savivaldybės viėsosios bibliotėkos litėraturinis projėktas – konkursas „Isradingai pristatyk liėtuvių autoriaus knygą“. 2016 m. Liėtuvos ėdukologijos univėrsitėto ėdukacinis projėktas „Šutinkant Šv. Kalėdas“. 2017 m. Aplinkos tvarkymo projėktas „Vakarinės mokyklos kiėmo daliės tvarkymas ir amfitėatro įrėngimas“.

Mes mokome, mokomės, kuriame Kiekvienais metais su 5-10 klasių mokiniais dalyvaujame įvairiuose respublikiniuose IT konkursuose: „Bebras“, „Olympis“, „Žiemos fantazija“, regioniniame Dr. J. P. Kazicko moksleivių IT taikymo konkurse ir kituose. Kasmet mokiniai užima prizines vietas rajone IT konkurse „Bebras“, gauna 1 laipsnio diplomus su medaliu konkurse „Olympis“. Respublikiniame skaitŠiais mokslo konkurse metais meniniame „Įjunk Kalėdas!“ I etapo nugalėtoja savivaldybėje tapo 8 a klasės mokinė Viltė Lazdauskaitė. 2019 metų rudenį su žmogaus saugos mokytoja Rita Čižauskiene pradėjome dalyvauti Respublikiniame projekte „Kompiuteriukų ralis 2020“. Gavome BBC Microbit kompiuteriukų įrangą ir įvairių elektronikos priedų rinkinių, kuriuos naudojame in-

2017 m. mokyklos projėktas „Piliakalnių gyvybė: lėgėndos ir dabartis“. 2017 m. Šakių rajono savivaldybės JKŠČ vaikų mokymo plaukti projėktas „Mokėk plaukti ir saugiai ėlgtis vandėnyjė – 2017“.

2017 m. Tarptautinis projėktas „Zipio draugai“. 2017 m. Tarptautinis projėktas „Obuolio draugai“. 2017 m. Liėtuvos mokinių nėformaliojo sviėtimo cėntro projėktas „Nėformaliojo vaikų sviėtimo paslaugų plėtra“.

tegruotose žmogaus saugos ir IT pamokose. Projektas dar bus tęsiamas naujų mokslo metų rudenį. 2017 m. Krėtingos Jurgio Pabrėzos univėrsitėtinės gimnazijos projėktas „Kurybos naktis“.

IT mokytoja Inga Ažukienė

27 5

Štėngiuosi vėsti pamokas nėtradicinėsė ėrdvėsė. Pavyzdziui, ,,Čhėmijos pamoka“ su 9 kl. mokiniais Šakių ,,Vandėnys“ nuotėkų valymo stotyjė 2018 mėtais ir ,,Pamoka Šakių JKŠČ “ su 9 kl. mokiniais 2019 mėtais. Porą mėtų su astuntų klasių mokinių grupėmis vykstamė į Kauno tėchnologijos univėrsitėto Čhėminės tėchnologijos fakultėto rėngiamus laboratorinius bandymus. Tėn mokiniai laboratorijojė savarankiskai atliko kėlėtą chėminių bandymų: rugscių ir bazių tirpalų pH nustatymą, spalvinės rėakcijas. Astuntokai stėbėjo dėstytojos Rutos Štokiėnės atliėkamus bandymus. Dėstytoja padėmonstravo, kaip galima įdėgti lauzą bė ugniės, padėmonstravo „Ugnikalnio issivėrzimą“. Ši isvyka mokiniams labai patiko, nės praktiniai laboratoriniai darbai yra naudingi ir įdomus mokantis chėmijos. Štėngiuosi mokinius sudominti savo dalyku, gėbėti paaiskinti vykstancius aplinkojė rėiskinius, mokėti ėlgtis su chėminėmis mėdziagomis, nėbijoti imti į rankas chėminius indus ir įrankius.

Chemijos mokytoja Irmina Banevičienė Mokyklojė jau kėlėtą mėtų pėnktų klasių mokiniai turi galimybę lankyti ,,Saugaus eismo“ burėlį . Isklausę dviratininkų mokymo kursą mokslo mėtų pabaigojė issilaiko dviratininko tėorinį ir praktinį ėgzaminą. Lankydami sį burėlį mokiniai ismoksta dviratininko parėigas, kėlio zėnklus, kėlio zėnklinimo linijas, ėismo rėguliuotojo signalus, susipazįsta su kitomis ėismo rėguliavimo priėmonėmis, nagrinėja įvairias ėismo situacijas. Vykdant dviratininkų KET ėgzaminą mums į pagalbą noriai atskuba Šakių rajono policijos komisariato bėndruomėnės parėigunė Ausra Mockėviciutė. Šu burėlio nariais taip pat dalyvavomė Šakių policijos komisariato organizuojamojė prėvėncinėjė akcijojė ,,Dviracių zymėjimas“.

28

Vaikams si vėikla labai patiko, jiė nėt talkino bėndruomėnės parėigunėi. Dziaugiamės, kad si akcija sulaukė didėlio susidomėjimo tarp mokinių bėi jų tėvėlių. Būrelio vadovė Rita Čižauskienė

Burėlio “Jaunieji technologai” narių ir kitų mokinių vėiklos. Mėnų diėnų mėtu sukurti ir pristatyti darbai: 2014 m. ėrdvinis objėktas „Trisė pėr rudėnį“. 2016 m. dėkoratyvus zėmės mėno objėktas „Is praėitiės“. Šėstų klasių mokiniai spalvino kartoninės dėzės, po to įkurdino jas ant mokyklos kiėmo kalnėlio pavėrsdami jį zaismingu Drakonu. Jis gavo Olafo vardą.

2017 m. vadovaujant floristui Marijui Gvildziui sukurtas ir pastatytas zėmės mėno kurinys „Štilizuota knyga“. Kartu dirbo tėchnologijų mokytojas Šigitas Mockus, vyrėsniųjų mokslėivių komanda ir kiti mokyklos bėndruomėnės nariai savanoriai. 2018 m. tėatro svėntėi, amfitėatro atidarymui pagamintos antikinės kaukės, kurios vėliau puosė ir kitus tėatro rėnginius. Bėndradarbiavimas su gamtos mokslų mokytojomis, darbai is antrinių zaliavų:

2016 m. kartu su dramos studijos mokiniais naudojant nėtradicinės mėdziagas atnaujinti sėni drabuziai, jiė pavėrsti siuolaikiskais avangardiskais modėliais. Šį sėnų drabuzių virsmą įamzino fotomėnininkas Vidas Vėnslovaitis. Projėktas buvo pavadintas „Fotosėsija“.

2016 m. Marijampolės atliėkų tvarkymo cėntro konkursui „Kompozicija (skulptura) is atliėkų“ pagaminta skulptura „Dinozauras Try-

29

nys“ laimėjo pagrindinį prizą.

2017 m. kartu su Zaliosios olimpiados dalyviais is įvairių kartono atliėkų pagaminta skulptura „Trojos arklys“. Kasmėtinė mokyklos ėrdvių puosyba: Mokinių darbų parodos: „Ziėmos ėtiudai“, „Blynų valgytojai“, „Mėtamorfozės“. Tarptautinis Erasmus+ projėktas „Asmėnybės lavinimas pėr judriuosius zaidimus“: Šukurti ėrdviniai objėktai – knygų skulptura „Nuo A iki Z...“, „Kai nėvėikia Wi Fi“, „Draugystės mėdis“. Šu „Jaunųjų tėchnologų“ burėlio nariais sukurtos 3 rubų kolėkcijos is nėtradicinių mėdziagų. 2012 m. pristatytos 2 kolėkcijos. Pirmoji „Rudėns gėlės“ . 12 modėlių kolėkcija, sukurta is nėtradicinių mėdziagų ir augalų, bu-

30

vo pristatyta mėno diėnų mėtu, o antroji parėngta mokyklos kalėdiniam rėnginiui. Tai 10 modėlių kolėkcija „Pirmosios snaigės“. Ji buvo pasiuta is agro plėvėlės ir sintėpono atraizų.

2018 m. Rėspublikiniamė jaunųjų rubų dizainėrių konkursė – fėstivalyjė „Kitokia Mada 2018“ jauniėji tėchnologai pristatė 12 modėlių kolėkciją „Nėriniuota mamos suknėlė“ ir gavo zaismingiausios kolėkcijos nominaciją. 2018 m. 5 kl. mokinė Lėja Mockutė Liėtuvos mokslėivių liaudiės dailės konkurso „Šidabro vainikėlis“ rėgioniniamė ėtapė uzėmė III viėtą. Mokytoja Vilma Frančiakienė

Burėlis “Mokomės žaisdami“

Pėr zaidimą vaikas naturaliai pazįsta pasaulį, bė to, tai budas tarpasmėniniams santykiams uzmėgzti ir plėtoti. Burėlyjė „Mokomės zaisdami“ mokiniai įdomiai ir turiningai lėidzia laiką po pamokų. Mokosi atrasti ir isrėiksti savė. Įgyja naudingų įgudzių, sportuoja, piėsia, skaiciuoja, stėngiasi pagilinti mokomųjų dalykų zinias.

„Atvirai pasakius ėsu nustėbęs. Labai skoninga, toli

Mokytoja Nijolė Jankauskienė

2012 - 2013 mėtais intėrnėtinėjė ėrdvėjė vėikianti foto knygų kurimo sistėma „Zoombook“ organizavo rėspublikinį konkursą „Špalvingiausia klasė“. Abu kartus tarp konkursė is visos Liėtuvos dalyvavusių pradinių klasių mano mokiniai buvo isrinkti gėriausiais. Konkurso tikslas – sukurti kuo įdomėsnę, isskirtinėsnę ir spalvingėsnę savo klasės foto knygą, kurią vėrtino autoritėtingi Liėtuvos mėnininkai. Improvizuoti ir kurti foto knygą nėbuvo sunku, nės dirbomė visi kartu ir mokiniai, ir ėntuziastingos jų mamos, kurios ir davė pradzią dalyvavimo konkursė idėjai.

„Atvirai pasakius ėsu nustėbęs. Labai skoninga, toli grazu nė kiėkviėnas profėsionalus dailininkas, iliustratorius sitaip padarytų“,- taip musų knygą įvėrtino dailininkas – grafikas Jokubas Jacovskis. Buvomė apdovanoti fotosėsijomis ir pacių sukurtomis foto knygomis. Mokytoja Aušra Gudiškienė

31

Mokytoja tuo ir vadovaujasi - kas mėtai po rėnginį klasės bėndruomėnėi ir po spėktaklį tėatrų svėntėi „Šcėnos pavasaris“. Šilko būrelis „Varpo“ mokyklojė atsirado priės 5 mėtus, 2015 mėtais, kuriam vadovauja anglų kalbos vyr. mokytoja Daiva Mazeikiene. Tapybos ant silko burėlį yra lankę nuo maziausių iki vyriausių mokyklos mokinių, mėrgaicių ir bėrniukų. Vaikai su didziausiu malonumu tapo ant silko, o jų darbai tampa dovanomis jų mylimiausiėms zmonėms: mamoms, kriksto tėvėliams, sėnėlėms, nės pacių rankomis sukurti darbai tampa silciausiais palinkėjimais artimiėsiėms.

Mokslo mėtų pabaigojė Motinos diėnos proga organizuojamos mokinių silko darbų parodos mokyklos ziėmos sodė.

32

Šakių Vinco Kudirkos draugovė (vadovė mokytoja Daiva Sabaliauskiene) – skautiskas viėnėtas, priklausantis Liėtuvos Škautijai, vėikia „Varpo“ mokyklojė nuo 2008 mėtų rugsėjo. Ši vėikla buvo pradėta mokinės Miglės Raciukaitytės iniciatyva jai atėjus mokytis is Grskabudzio į „Varpo“ mokyklą. Miglė buvo patyrusi skautė, savo skautavimą , kuris prasidėjo 2003, norėjusi tęsti musų mokyklojė. Tuo mėtu Daiva Šabaliauskiėnė vadovavo Griskabudzio draugovėi ir palaikė iniciatyvą stėigti draugovę „Varpo“ mokyklojė. Pėr visus draugovės gyvavimo mėtus Šakių „Varpo“ mokyklojė buvo surėngta kėlėtas savaitgalinių draugovės stovyklų ir 4 didėlės, visą Marijampolės krastą sukviėtusios rudėns suėigos, kurių dalyvių skaicius siėkė po 250 skautų. Draugovė yra aprasyta skautų istorijos lėidinyjė, kuris buvo islėistas 2019 mėtais Liėtuvos Škautijai svėnciant 100 mėtų jubiliėjų. Musų mokyklos skautai gausiai dalyvauja skautiskuosė rėnginiuosė musų rajonė, Marijampolės rėgionė, rėspublikojė ir nėt uzsiėnio stovyklosė. Kiėkviėnais mėtais draugovė vyksta į savaitės trukmės vasaros stovyklas, kur skautai gyvėna gamtojė, patiria daug nuotykių, mokosi ir smagiai lėidzia laiką. Pėr visą draugovės gyvavimą daugiau nėi 250 musų mokyklos mokinių buvo ir tėbėra skautais.

2003 - 2007 mėtais mokiau vaikus, kuriė buvo pasirinkę kryptingo mėninio ugdymo kryptį. Jiė turėjo tėatro pamoką. Šu sios laidos vaikais prasidėjo ir mano burėlio „Pradinių klasių vaikų teatras“ vėikla. Kurėmė pasirodymus, vaidinomė mokyklojė, darzėliuosė, bibliotėkos rėnginiuosė, visada dalyvavomė tėatro svėntėsė „Šcėnos pavasaris“. Šuvaidinta daug spėktaklių: „Varna priė ėglutės“, „Kiauliaganys“, „Zaislų paradas“, „Pasiklydusios pasakos“, „Grybų karas“, „Elza“, „Daktaras Aiskauda“, „Pėlių musis“, „Šėptynios sniėguolės ir viėnas nykstukas“, „Šcėnėlės is Bėrcio gyvėnimo“, „Grybų liėtus“, kurtos kompozicijos pagal K. Kasparaviciaus, Šadauskaitės kurybą. Būrelio vadovė Aida Kriaučiūnienė

Mokytoja Lilija Žurauskiene mėgsta organizuoti rėnginius. Nė vėltui viėno mokinio tėtis sakė, kad „niėkas nėprisimins jusų matėmatikos ar liėtuvių kalbos, prisimins tai, kas buvo scėnojė - koncėrtas, spėktaklis, prisimins tai, kur buvo ėmocijos , jaudulys...". Nuo 2016 mėtų ,,Varpo“ mokyklojė vyksta kasmėtinis rajoninis 3-6 klasių mokinių anglų kalbos raiskiojo skaitymo festivalis, kurį organizuoja mūsų mokyklos anglų kalbos mokytojos. Rėnginyjė dalyvauja jaunėsniųjų klasių mokiniai is viso rajono mokyklų, o juos paruosia anglų kalbos mokytojai. Fėstivalio mėtu mokiniai raiskiai skaito angliskus ėilėrascius ir grozinės litėraturos kurinėlius, dainuoja ar nėtgi vaidina trumpus vaizdėlius. Mokytoja Rasa Gudaitienė Lipdybos būrelis „Molinukas“ tik kėlėriais mėtais jaunėsnis uz musų „Varpo“ mokyklą. Nėtrukus jis svęs savo 26 - ąjį gimtadiėnį. Burėlio idėją 1994 mėtais į mokyklą parvėzė ir tris mėtus jam vadovavo buvusi mokytoja Gėnovaitė Dobilėviciutė. Tikriausiai butų labai sunku suskaiciuoti, kiėk vaikų pėr siuos mėtus isbandė sią mėno rusį.

33

dziugina artimuosius, pasipuosia namus.

Buvo nėmazai tokių mokslo mėtų, kai burėlį lankydavo daugiau nėi simtas pradinukų. Visus juos prisimėnu su dziaugsmu ir jais didziuojuosi... Dziaugiuosi ir dabartiniais burėlio nariais, kuriė yra nė tik isradingi kurėjai, bėt ir malonus pasnėkovai... Jiė susirėnka po pamokų ir atkakliai darbuojasi. Uzsiėmimų mėtu vaikai sugėba sukurti daugybę miėlų dovanėlių, dėkoracijų, kuriomis

Pėr tuos mėtus su kėramika susipazino nė tik mokiniai, bėt ir dalis pradinių klasių mokytojų – jos dalyvavo mėno diėnojė ir kurė kėramikos pano „Musų linksmasis miėstas“. Vaikams labiausiai įsimintina tradicinė Amatų diėna, kuriojė kasmėt dalyvauja ir „Molinuko“ nariai. Paroda – pardavimas ar lotėrija bė pralaimėjimų kaskart pritraukia burius smalsuolių. Buta ir darbėlių parodėlių, sukurta kolėktyvinių darbų, fotografijų paroda, kurios nuotraukosė susitiko pasakų hėrojai ir rėalybė susijungė molis ir gėlės.

Dramos studija. Vadovė Vilija Mėskaitiėnė.

34

Lipdybos burėlis „Molinukas“ vaikams padėda gėriau pazinti savė, atsisklėisti, pajusti mėilę mėnui. Nėmazai vaikų „susidraugavę“ su kuryba toliau kuria ir tobulėja bėsimokydami mėno mokyklojė. Kartais molis buna lyg „vaistas“, kuris padėda atsikratyti įtampos, nuramina... Būrelio vadovė Virginija Čereškevičienė

„Gailėstingumas zmogaus—zmogui“, 2016 m. II viėta

„Vėrtybė - dziaugsmas“, 2015 m. Grand Prix

Dalyvavomė rėspublikiniuosė konkursuosė „Pazink Švėntąjį Rastą. Gyviėji Biblijos pavėikslai”. Šį konkursą organizavo LR sviėtimo ir mokslo ministėrija, Liėtuvos Biblijos draugija ir Liėtuvos katėchėtikos cėntras. Pagrindinis konkurso tikslas – skatinti mokinius atpazinti ir pazinti bėndrazmogiskas, krikscioniskas vėrtybės analizuojant Švėntąjį Rastą. Mokytojos Vilija Meškaitienė ir Vilma Naujokaitienė Fotografas Vidas Venslovaitis

„Laivas sausumojė“, 2019 m. I viėta Daugėlis zino Šakių rajono laikrascius „Draugas“ ir „Valscius“, taciau ar girdėtas zodis „Verdenė“? Jėi nė, lėiskitė supazindinti - tai mokinių ir mokytojų kurybos vaisius, sulaukiantis tiėk mokytojų, mokinių ir jų tėvėlių, tiėk jau baigusių mokyklą studėntų dėmėsio. „Vėrdėnė“ jau sėsiolika mėtų „nokinama“ Šakių „Varpo“ vidurinėjė mokyklojė tyrinėjant įvairias gyvėnimiskas pėripėtijas,

35

klasės „Varpo“ piliėtis, palaipsniui ismokstantis įvaldyti sistėmą „akys, ausys - rasiklis – bloknotas, diktofonas“ ir fiziskai pasiruosęs bėt kuriomis aplinkos sąlygomis bėgti sprintą su diktofonu rankosė. Islikti nėpasitėmpus raiscių padėda ir nėsvarbu kuriuo paros mėtu pirmąją pagalbą sutėikia „Vėrdėnės“ zurnalistėms vadovaujanti liėtuvių kalbos mokytoja Aida Celskyte ir mokyklos dirėktoriaus pavaduotojas Stanislovas Grusys.

atsisklėidziancias painiuosė koridoriuosė, rėnginių mėtu paslaptingai ruku pasidėngiancius kulisus bėi varpiecių isvykas į dar nėpazintus krastus uz sėptynių jurų ir dėvynių kalnų... Priės 16 mėtų priė mokyklos laikrascio „istakų“ stovėjo liėtuvių kalbos mokytoja Vilija Meskaitiene, parvėzusi idėją is APPLE kursų, ta idėja grėitai uzsidėgęs mokyklos dirėktorius Vitas Daniliauskas bėi liėtuvių kalbos mokytoja Raminta Cerniagovskiene. Nuo 1992 mėtų sėkmingai gyvuojantis laikrastis apima visas mokyklos gyvėnimo sritis ir kiėkviėnas jo numėris - „laukiamas kudikis“. Tikriausiai tai, kad korėspondėntai yra patys mokiniai, - didėlis pliusas siam lėidiniui: tėkstai įdomus, pilni jaunatviskos ėnėrgijos ir optimizmo. „Vėrdėnėjė“ yra kėlėtas jau nuolatinėmis tapusių rubrikų: „Parastė“, „Karstasis diktofonas“, „Vėrdėnė svėikina“. „Vėrdėnėjė“ gali dirbti kiėkviėnas norintis 5-12

36

Bė minėtosios „Vėrdėnės“, mokyklojė „auga“ ir jos broliukas – laikrastukas „Mu2 du“, ugdantis pacius maziausius 1 – 4 kl. mokinukus, vėliau isaugsiancius į puikius „Varpo“ mokyklos zurnalistus. Margarita Remeikaitė, Milda Ulinskaitė, 11b P. Š. Paskutinis 104 „Vėrdėnės“ numėris islėistas 2013 mėtų gėguzės mėnėsį.

Neformalusis švietimas Dramos studija. Vadovė Vilija Mėskaitiėnė. Misrus chorai. Vadovė Ingira Jakiėnė. Liaudiskų sokių grupės „Pynė“. Vadovė Vitalija Vėniėnė. Dailės burėliai. Vadovės Juratė Zalnoriėnė, Lina Šmilgiuviėnė Jaunųjų tėchnologų burėlis. Vadovė Vilma Franciakiėnė. „Darbsciųjų rankų“ burėlis. Vadovas Šigitas Mockus. Jaunųjų saulių burėlis. Vadovas Šigitas Mockus. Mėrgaicių ir bėrniukų kvadrato ir BFR burėliai. Vadovė Rasa Matusiėnė. Bėrniukų krėpsinio burėliai. Vadovė Daiva Šlėdėriėnė. Vaikinų krėpsinio burėlis. Vadovas Darius Šlėdėris. Lėngvosios atlėtikos burėlis. Vadovas Algirdas Ulinskas. Štalo tėniso Burėlis. Vadovas Algirdas Ulinskas. Judriųjų zaidimų burėlis. Vadovė Rita Čizauskiėnė. Kvadrato ir „Drąsus, stiprus, vikrus“ burėliai. Vadovė Rita Čizauskiėnė. „Šaugaus ėismo burėlis“. Vadovė Rita Čizauskiėnė. Etnokulturos burėlis „Zanavykų mokyklėlė“. Vadovė Aurina Bėrnotiėnė. Lipdybos burėlis „Molinukas“. Vadovė Virginija Čėrėskėviciėnė. Burėlis „Odos mėnas“. Vadovė Daiva Bacėviciėnė. Burėlis „Šilko mėnas“. Vadovė Daiva Mazėikiėnė. Jaunųjų ėkologų burėlis. Vadovė Almutė Šcajėviėnė. Burėliai „Gimtosios kalbos salis“. Vadovės Aida Čėlskytė, Rasa Vėnsiėnė. Burėliai „Įdomioji matėmatika“. Vadovės Alma Dėmėniėnė, Rita Grybiėnė, Violėta Gurgzdaitiėnė. Zurnalistų burėlis. Vadovė Aida Čėlskytė. Informatikos burėlis. Vadovė Inga Azukiėnė. Štalo tėniso burėlis. Vadovė Rita Čizauskiėnė. Kvadrato ir judriųjų zaidimų burėlis. Vadovė Rita Čizauskiėnė. Misrus vokalinis ansamblis. Vadovė Škirmutė Janulaitiėnė.

Meno ir sporto kolektyvai

IŠ MAŽŲ IR DIDELIŲ DALYKŲ SUSIDĖJO 30 „VARPO“ DRAMOS STUDIJOS METŲ Maži dalykai. „Yra mokykla – turi buti ir tėatras“, taip nusprėndėmė 1990 m. spalį. Isėitų, kad dramos

37

studija tik mėnėsį jaunėsnė uz „Varpo“ mokyklą. Šmagus buvo mėtas, nės galėjomė buti savimi, drįsti daryti tai, kas įdomu mums ir ziurovams, nors buvomė nė kartą barami. Uz tai, kad drįsomė inscėnizuoti T. A. Rudoko „Čėzario pjuvį“ ir J. Ivanauskaitės „Mėnulio vaikus“, nės siė kuriniai, nėva, nė mokyklinėi scėnai, nors su siais spėktakliais pasirodėmė zoninėjė ir rėspublikinėjė tėatrų svėntėsė. Šcėnografiją kurėmė kaip ismanėmė. Į pasirodymą Vilniujė vėzėmės sofą, į Rasėinius – grėmėzdiską lėntų „tvarinį“, o į Vilniaus Jaunimo

38

tėatrą - sirmą, kuri bėt kada galėjo nugriuti... Atsilaikėmė. Juokavomė, kad dėsimtą spėktaklį vaidinsimė nuogi. Apsirikomė. Kai dramos studijojė atsirado scėnografas Algimantas Vorevicius, kostiumų dizainėrė Audronė Vorevičienė, chorėografė Laura Saunorienė, studijos vadovės ir rėžisiėrės VILIJOS MEŠKAITIENĖS padėjėjas Alvydas Grinkevičius, su jais ant scėnos radosi visko daug daugiau. Visa tai fiksavo fotografas Vidas Venslovaitis. Tiė vaizdai sugulė tri-juosė lėidiniuosė, is kurių solidziausias „Man tau vi-siėms“. Dideli dalykai. Rėžisiėrė Vilija sako, kad kiėkviėna dramos studijos karta ir kiėkviėnas jos vėiklos pėnkmėtis turėjo savo spalvą. Visos jos israiskingos: rėngiama rėspublikinė vaikų ir jaunimo tėatrų svėntė

„Šcėnos pavasaris“, pasirodyta daugybėjė tėatro svėncių ir fėstivalių, pėlnyti Liėtuvos jaunimo tėatrų konkursų „Šimtakojis“ ir mėninio skaitymo konkursų nugalėtojų ir laurėatų vardai, spėktakliai rodyti Danijojė, Lėnkijojė, Norvėgijojė, Prancuzijojė. Dėsimt mėtų is ėilės dalyvauta tarptautiniamė jaunimo klasikinio tėatro fėstivalyjė

Palazzolo Acrėidė miėstė Šicilijojė. Tai įamzino priė mokyklos įrėngtas amfitėatras. Jis unikalus, kaip ir tai,

kad studijojė vaidina abiėjų Šakių mokyklų mokiniai, kuriė vėliau ir sėimas kuria. „Varpo“ dramos studijos gyvėnimas – tai virs 30 spėktaklių ir 22 litėraturinės kompozicijos, mokyklos gimtadiėniai, dramistų karnavalai, baidarių zygiai, Liėtu-

vos liaudiės kulturos cėntras prėstizinis prizas „Aukso paukstė“, gėriausio vaikų ir jaunimo tėatro Liėtuvojė ir rėzisiėrės Vilijos Mėtų mokytojos vardai, bėndri rėnginiai su Šakių kulturos cėntru... Nesibaigiantys dalykai. Tėatras yra gyvėnimas, kalbėjimas apiė tai, kas tikra. Atėikitė į dramos studijos gimtadiėnį ir tuo įsitikinsitė: K. Binkio „Atzalynė“ vaidinę dramistai vėl sugrįs ant scėnos. Stanislovas Grušys

39

40

41

AUGAME ŠOKDAMI

„Pynė“ jau atsvėntė ir 20-iės mėtų kurybinio darbo Liaudiškų šokių grupės „Pynė“ vėikla prasidėjo

jubiliėjų. Šklandydami istorijos puslapius randamė įvai-

nuo 1996 mėtų. Tada pirmuosius sokio abėcėlės pusla-

rių isgyvėnimų ir įspudzių. Čia buta dziaugsmingų syp-

pius ėmė vėrsti 20 mazų sokėjėlių. Kas kėturi mėtai so-

sėnų, nuovargio asarų, skambaus juoko ir liudėsio. Nė-

kėjų grėtas papildydavo vis naujos sokėjų grupės, dabar

paisant įvairių vingių kolėktyvą jungia stipri sokio dva-

kolėktyvų narių skaicius isaugo virs 60, o koncėrtų skai-

sia, kuri nėjucia mokė sokėjus nėpasiduoti, tobulėti ir

cius iki kėlių simtų, ziurovams parodyta pėr 160 sokių.

palaikyti viėnas kitą. Šokėjų rėpėrtuarė nė tik liėtuvių

Kolėktyvė soko pėnkios mokslėivių kartos – trys kartos

liaudiės ir saliės chorėografų sukurti sokiai, bėt ir lat-

sokėjų jau palikę kolėktyvą, siuo mėtu „Pynėjė“ soka

vių, lėnkų, rusų tautų sokiai.

jaunimo, jaunių ir jaunucių grupės. Nuo pat kolėktyvo įsikurimo vadovė - Vitalija Veniene. Daugėlį mėtų koncėrtmėistėriu dirbo „Pynės“ sokėjų mylimas ir gėrbiamas Antanas Sperauskas.

42

„Mazas dėbėsėlis –didėlis liėtus“, 2007 m. sukurta jaunimo ir jaunių programa „Šusitikimas su folkloru“, kuri parodyta 2011 mėtų Šakių miėsto svėntėjė. 15 mėtų kurybinės vėiklos jubiliėjų vainikavo koncėrtas „Mės –

PYNE – Jums“, 2016 m. surėngtas įspudingas kolėktyvo 20 kurybinės vėiklos mėtų jubiliėjinis koncėrtas „Pynė – tai daugiau nėi sokiai...“ Nuo 2007 mėtų vadovė yra Šakių miėsto ir rajono

1999 m. „Aitvaro” apdovanojimas Vitalijai Vėniėnėi kaip gėriausio sokių kolėktyvo vadovėi. Kolėktyvo

vadovės

iniciatyva

islėisti

lėidiniai

„Augamė sokdami“ (2006 m.) ,,Pynė“ (2011 m.), „Pynė – tai daugiau nėi sokiai...“ (2016 m.). Taip pat vadovės iniciatyva 2001 m. surėngta svėn-

tė – sėminaras „Tautinio sokio puosėlėjimas vaikų ir jaunimo tarpė“, 2006 mėtais – rėgioninė sokių svėntė

43

svėncių chorėografė, taip pat daugėlio Liėtuvos dainų

buvo

svėncių Šokių diėnos balėtmėistėrių asistėntė.

„Patriotai“. Šokėjai įgijo naujos patirtiės ir turėjo gali-

„Pynė“ pripazinta gėriausiu 2004 mėtų Šakių rajono kolėktyvu ir apdovanota „Aitvaro“ nominacija. Kolėktyvas 1998 m., 2003 m., 2005 m., 2007 m.,

pakviėstos

filmuotis

liėtuviskamė

filmė

mybę dirbti su profėsionaliais aktoriais. Šu savo koncėrtinėmis programomis dalyvauta tarptautiniuosė fėstivaliuosė Turkijojė, Rusijojė, Vokiė-

2009 m., 2012 m., 2014 m., 2016 m., 2018 m. Liėtuvos dainų ir sokių svėncių bėi rėspublikinių Mokslėivių

tijojė, Lėnkijojė, Šlovakijojė, Ukrainojė, Latvijojė, Vėng-

svėncių dalyvis.

rijojė, Bulgarijojė.

Du kartus (2005 m.) dalyvavo tėlėvizijos laidojė

Kolėktyvas labai dziaugiasi savo aukstais pasiėki-

„Gėro upo“. Taip pat yra 2000 m., 2002 m., 2004 m.,

mais. Nuo 2000 mėtų „Pynė“ dalyvauja visuosė rėspub-

2009 m., 2016 m. Rusijos Fėdėracijos Kaliningrado sri-

likinio liaudiskų sokių konkurso „Aguonėlė“ turuosė.

tiės Krasnoznamėnsko, Gusėvo ir Kaliningrado miėstų

2008 m., 2012 m. rėspublikiniamė vaikų ir jaunimo

kulturos diėnų dalyvė.

liaudiskų sokių konkursė „Aguonėlė“ „Pynės“ jaunuoliai

Nuo 2010 mėtų vadovės ir kolėktyvo iniciatyva or-

laimėjo pirmąsias viėtas, jaunuciai – II viėtos nugalėto-

ganizuojamas rėspublikinis vaikų ir jaunimo liaudiskų

jai. 2016 mėtų Liėtuvos vaikų ir mokslėivių liaudiskų

sokių samburis – fėstivalis ,,Iėvaro tiltu“. 2016 m. orga-

sokių grupių konkursinio fėstivalio „Aguonėlė“ naciona-

nizuojamas rėspublikinis ugdymo įstaigų liaudiės sokių

liniamė turė – I laipsnio diplomas jaunuolių grupėi ir III

fėstivalis-konkursas „Šokis mus jungia“.

laipsnio diplomas jaunių grupėi. Bė to, jaunuoliai buvo

2016 mėtais „Pynės“ jaunimo ir jaunuolių grupės

44

apdovanoti I laipsnio diplomu uz israiskingiausiai atliktą sokį „Folklorinių sokių siuita“. 2015 mėtais ir 2019

mėtais Vilniujė vykusiamė rėspublikiniamė liaudiskų

pėrėinamoji „Šantaros“ taurė, o tamė paciamė konkursė

sokių konkursė „Šoka Liėtuva“ „Pynės“ jauniai nėt du

2016 m. (jį ir organizavo „Pynės“ kolėktyvas bėi vado-

kartus iskovojo laurėatų vardą ir turėjo galimybę sokti

vė) jaunuoliai laimėjo pirmąją viėtą. 2019 m. rėspubli-

scėnojė kartu su „Liėtuvos“ ansamblio sokėjais. 2015

kiniamė vaikų ir jaunimo liaudiskų sokių fėstivalyjė

m. pirmamė tarptautiniamė ugdymo įstaigų liaudiės

konkursė ,,Iėvaro tiltu“ „Pynės“ jaunimo grupė iskovojo

sokių fėstivalyjė – konkursė „Šokis mus jungia“ Kaunė

laurėatų vardą.

„Pynės“ jaunimas gavo laurėatų diplomą, jiėms įtėikta

45

2012 mėtais Liėtuvos rėspublikos sviėtimo ir mokslo sėrtifikatu patvirtinama, kad „Varpo“ vidurinės mokyklos liaudiskų sokių grupėi „Pynė“ sutėikiama I mėninio pajėgumo katėgorija. 2014 mėtais Liėtuvos liaudiės kulturos cėntras patvirtina, kad jaunimo liaudiskų sokių grupėi „Pynė“ sutėikiama mėgėjų mėno kolėktyvo I katėgorija.

tėnka. Turi sokti sirdis, sviėsti sypsėna, dziaugtis akys“. Ji siėkia į pasaulį islėisti judėsio ir muzikos grozio susildytą, mylintį sokį, tolėrantiską, kulturingą zmogų, nori, kad sokėjėliai soktų

nė tik judėsio kalba, bėt sirdimi, siluma, nuosirdumu, paprastumu, vidinė jėga bėi mėilė sokiui. Liaudiškų šokių ,,Pynė“ vadovė Vitalija Venienė 2017 m. kovo 11 d. „Pynės“ kolėktyvas apdovanotas Liėtuvos nacionalinio kulturos

cėntro nominacija

„Aukso paukstė“ kaip gėriausias sokių kolėktyvas, o V. Vėniėnė – gėriausia sokių kolėktyvo vadovė. Nominacija sutėikiama uz aukstą mėninį lygį, aktyvią ir rėiksmingą pastarųjų mėtų vėiklą, savo krasto chorėografijos propagavimą; tradicinio sokio zanro saugojimą ir populiarinimą rėgionų, apskricių ir saliės svarbiausiuosė rėnginiuosė; konkursuosė pėlnytas prizinės viėtas, originalių tradicinių projėktų inicijavimą ir organizavimą. Vadovės crėdo: ,,Tiksliai mokėti zingsnėlius nėuz-

46

47

Dainuojame . Muzikinis gyvenimas

Kiėk buta ansamblių, solistų, chorų... Dainavo mokytojai, mokiniai, tėvai.

,,Varpo“ mokyklos muzikinį gyvėnimą pradėjo pėdagogas Romualdas Virbyla. Po mėtų prisijungė jauna, ėntuziastinga mokytoja Ingira Jakiene, kuri iki siol bu-ria

mokinius bėndrai dainai. Po kėlėtą mėtų dirbo Da-rius Kazokas, Lina Kelertienė, Lina Bakaitienė, Šiėsartėnų pagrindinio ugdymo skyriujė darbuojasi Skirmutė Janulaitienė. Visi jiė dalino ir dalina mėilę mokiniams ir muzikai.

48

Mokytoja Ingira didziuojasi, kad mokiniai Aida Bėlėviciutė, Aurėlija Štasiulytė, Vismantė Vasaitytė, Gytis Ambrazėvicius, Daiva Virbylaitė, Šigita Zurauskaitė rinkosi muzikos kėlią. Muzikiniamė Liėtuvos kontėkstė matomė Kamilę Tautkėviciutę, Evaldą Ragėlį, Karolį Klimaitį. 1991m. buvo įkurtas ėtnografinis ansamblis, kuris

gyvavo 5 mėtus.

1998 m. – 2008 m. dainavo mokytojų ansamblis. 2001 m. mokytojai Ingirai Jakiėnėi įtėikiama rajono savivaldybės ,,Aitvaro“ nominacija ,,Mėtų jaunųjų dainininkų ugdytoja“. 2001m. ,,Varpo‘‘ mokyklos misrus ansamblis Nuo 1996 m. gyvuoja trys vokaliniai ansambliai (nuo maziausių, iki vyriausių dainininkų).

islėidzia

jaunatviskų

dainų

kompaktinę

ploks-

tėlę ,,TEN“.

49

2008 m. ,,Varpo“ abituriėntas Gytis Ambrazėvicius dalyvauja rėspublikiniamė konkursė ,,Liėtuvos kovų uz laisvę ir nėtėkcių istorija“ ir laimi III viėtą ,,Uz gėriausią dainą partizanui“.

2006 – 2016 m. mokyklos ansambliai ir solistai kasmėt aktyviai dalyvauja rajoniniamė dainų fėstivalyjė ,,Pavasariniai ziėdai“. 2016 m. ,,Varpo“ mokyklos mokinė Grėta Kunstaitė puikiai pasirodo zoniniamė ,,Dainų dainėlės‘‘ turė Vilkaviskyjė. 2018 m. Gabriėlė Šėdbaraitė puikiai pasirodo zoniniamė ,,Dainų dainėlės“ turė Vilkaviskyjė. Nuo 2015 m. mokyklos ansamblis dalyvauja rėspublikiniamė sakralinės muzikos fėstivalyjė ,,Laudatė dominum‘‘ Nidojė bėi Juodkrantėjė. Mokytoja Ingira Jakiėnė sako nėįsivaizduojanti savo gyvėn-

50

Mes sportuojame, laimime šalyje ir ne tik... Krepšinis

2003 m. ir 2007 m. vaikinų komanda - Liėtuvos „Karunos“ cėmpionato vicėcėmpionė; 2002, 2003, 2006 ir 2007 m. vaikinų komanda - Marijampolės apskritiės mokslėivių krėpsinio lygos cėmpionė, o 2001 ir 2005 m. vicėcėmpionė. „Varpo“ mokinė krėpsininkė Eglė Šlėdėrytė buvo U-16 Liėtuvos rinktinės narė ir dalyvavo 2009 m. Europos cėmpionatė Italijojė. 2009 ir 2010 m. mokyklos mėrginų komanda - Liėtuvos „Karunos“ cėmpionato finalinio ėtapo dalyvė. Mokyklos mokinės Eglė Šlėdėrytė ir Gabriėlė Grybaitė Liėtuvos cėmpionės įvairaus amziaus grupėsė (atstovavo Kauno „Aiscių“ krėpsinio mokyklai). 2018 - 2019 m. m. mokyklos vaikinų komanda patėko į tarpzoninį Liėtuvos mokyklų zaidynių ėtapą ir tapo prizi-

ninkė.

51

Buvęs mokyklos mokinys Rokas Kasparavicius dirba trėnėriu Vilniaus „Šostinės“

krėpsinio mokyklojė, o

Evaldas Bėrzininkaitis – trėnėriu - skautu Kauno „Zalgirio“ krėpsinio klubė.

52

53

Kvadratas 1997 m. mėrgaicių ir pradinių klasių mokinių komandos uzėmė trėciąsias viėtas salyjė; 1998 m. mėrgaicių ir bėrniukų komandos tapo Liėtuvos vicėcėmpionėmis. Kvadrato komandos - daugkartinės zoninių varzybų prizininkės, tarpzoninių varzybų dalyvės ir prizininkės.

54

55

Keturkovė Mėrgaicių komanda: 2007 m. - III viėta Liėtuvojė, 2008 m. - I viėta, taip pat Pabaltijo turnyro cėmpionė, 2010, 2013 ir 2016 m. - II viėta, 2014 ir 2015 m. - I viėta, 2017 m. - III viėta.

56

Bėrniukų komanda: 2011 m. - I viėta Liėtuvojė, 2014 m. - II viėta, 2017 m. - I viėta, 2018 m. - III viėta.

ėstafėtės 4x100 m vicėcėmpionė, 2016 m. Europos

Lengvoji atletika

jaunių cėmpionato dalyvė (200 m bėgimė XVIII viėta). 2016 m. mėrgaicių komanda atskirų

2019 m. Liėtuvos mokyklų zaidynių atskirų rungcių (2004 m. gimimo ir jaunėsnių) vaikinų komanda - Liėtu-

rungcių finalė - III viėta Liėtuvojė. Auksciausi asmėniniai rėzultatai:

vos cėmpionė. Buvę musų mokyklos mokiniai Giėdrius

Rimvydas Lėscėvicius – 2008 m. Liėtuvos

Rupėika ir Akvilė Andriukaitytė yra Liėtuvos lėngvosios atlėtikos rinktinės nariai.

jaunimo 60 m bėgimo cėmpionas. Akvilė Andriukaitytė - 2015 m. jaunucių

2018 - 2019 mokslo mėtų Liėtuvos mokyklų zaidy-

100 m bėgimė III viėta, 200 m bėgimė II

nėsė Rėspublikos II

viėta, 2016 m. jaunių ir jaunimo 100 m ir

uzėmė VI viėtą.

200

m

bėgimo

cėmpionė,

2016

m.

suaugusiųjų 100 m bėgimė III viėta ir

rajonų grupėjė musų mokykla

57

58

59

Mės dalyvaujamė krėpsinio, kvadrato, lėngvosios atlėtikos, stalo tėniso, plaukimo, futbolo, badmintono, tinklinio, „Drąsus, stiprus, vikrus“, saskių varzybosė, pėsciųjų zygiuosė, Šolidarumo bėgimuosė, projėktinėsė vėiklosė, įvairiuosė rajono sporto rėnginiuosė. Bėndradarbiaujamė su Nėvėronių gimnazija, Šakių rajono savivaldybės Visuomėnės svėikatos biuru. Mokyklojė

organizuojamė tarpklasinės krėpsinio ir kvadrato varzybas, sporto diėnas ir kitus rėnginius. Mės turimė krėpsinio klubą „Varpas“, kuris organizuoja ir vykdo įvairias varzybas bėi turnyrus (daug mėtų vyko Visų kartų „Varpo“ taurės turnyras, buvo organizuotas turnyras „Krėpsinis bė siėnų“ ir kt.). Fizinį ugdymą dėsto mokytojai mėtodininkai Rasa Matusienė, Daiva Šlėderienė, Algirdas Ulinskas, Rita Čižauskienė. Nuo mokyklos įkūrimo iki 2019 m. kuno kulturos mokytoju dirbo Darius Slederis. Fizinio ugdymo mokytojai Šakių ,,Varpo‘‘ mokyklojė pradinių klasių mokiniai turi galimybę lankyti 1-2 kl. ,,Judriųjų zaidimų‘‘, 3-4 kl. ,,Kvadrato ir Drąsus, stiprus, vikrus“ nėformaliojo ugdymo burėlius. Musų mokyklos komanda kiėkviėnais mokslo mėtais dalyvauja Šakių rajono bėndrojo ugdymo mokyklų mokslėivių „Drąsus, stiprus, vikrus“ ir ‚,Kvadrato‘‘ varzybosė. Nė tik dalyvaujamė, bėt ir ėsamė iskovoję daug prizinių viėtų. Mokytoja Rita Čižauskienė

60

Mes kuriame tradicijas ir jas puoselėjame Mokyklos gimtadienis—”Grand balius” Šakių „Varpo“ mokyklojė gausu tradicijų. Bė jų butų sunku įsivaizduoti mokyklos gyvėnimą. Tradicijos – gyvas procėsas, kuriamė dalyvauja visa mokyklos bėndruomėnė. 1991 mėtų rugsėjis - antrasis musų naujai mokyklai. Visą rugsėjo mėnėsį mokytojai ir mokiniai ruosėsi mokyklos Įkurių pirmosioms mėtinėms. Pagaliau atėjo rugsėjo 27 - oji – mokylos viėnėrių mėtų jubiliėjus. Rėnginį pavadinomė „Grand balius“. Į svėntę buvo pakviėsta daug garbingų svėcių. Aktų salė pilnutėlė. Šalės scėna papuosta vaikiska atributika. Juk mums tik viėnėri! Nėįprasta ir vakaro pradzia: skamba įrasas, kuriamė girdėti dirėktoriaus Vito Daniliausko ir pavaduotojo Štanislovo Grusio pokalbis apiė tai, kaip pradėti sią nėpaprastą mokyklos viėnėrių mėtukų svėntę. Į scėną lipa mokiniai ir mokytojai, apsirėngę vaikiskais rubėliai. Pasigirsta ir vaikiska dainėlė „Šiandiėn mano gimimo diėna“. Kaip stėbuklas scėnojė praplaukia praėitų mokslo mėtų mokyklos gyvėnimo momėntai ir svėntės. Atskirus ėpizodus suvaidina mokslėiviai, o ziurovai privalo atspėti, kokiė tai įvykiai.

na zvakutė. Jo uztėko ir maziėms, ir didėliėms. Škamba paskutinė „Grand baliaus“ daina... Bėgs mėtai, kėisis mokinių kartos, bėt rugsėjo 27-oji jau tapo tradicinė mokyklos gimtadiėnio svėntė.

Švėntėjė dalyvavo ir Girinis, mokyklos rėnginių pėrsonazas. Jis surėngė jauniėsiėms mokyklos mokytojams krikstynas, nės siė dar nėprisirėgistravo Girinio zėmėjė. Nėtikėciausias momėntas buvo, kai į scėną uzlipo mokytojai, nėpabugę pasėlioti kaip ir mokiniai... Ir sulaukė gausių aplodismėntų. Po to pakviėciama pirmoji mokyklos abituriėntų laida - gyva mokyklos istorija. Abituriėntai tarė svėikinimo zodį mokytojams ir mokiniams. Eilėrascius, jumoristinius vaizdėlius kėitė dainos, sokiai, dramos burėlio pasirodymas. O koks gimtadiėnis bė torto! Aidint muzikai į salę įnėsamas didziulis tortas su viė-

61

62

63

Meno dienos

1998 mėtų pavasarį dailininkas Jonas Daniliauskas dalyvavo plėnėrė „Kalbanti zėmė“ Šakiuosė. Rudėnį dailininkas kartu su musų mokyklos dirėktoriumi V. Daniliausku visus plėnėro dalyvius pakviėtė ir į Šakių „Varpo“ mokyklą, kaip pats dailininkas sakė, sį tą padaryti. Ir padarė... Taip prasidėjo Mėno diėnos musų mokyklojė. Ši pirmoji Mėno diėna svarbi dar ir tuo, kad 1998 mėtais buvo atidaryta mėno galėrija „Pozėmiai“. Čia dailininkai ir visi kiti mėnininkai pamatė įdomių ir originalių mokinių darbų. Kai kuriuos jų, sakė kurėjai, galima butų ėksponuoti salia garsių mėnininkų kurinių didėsnėsė parodosė.

64

Mėno diėnų mėtu buvo sukurta ir pristatyta įvairiausių darbų: ir piėsinių, ir skulpturų is mėdzio, is akmėns, ir tapybos darbų, ir darbėlių is molio, pristatytos rubų kolėkcijos.

Nuo pat pirmųjų Mėno diėnų vyko fotosėsijos „Gyvos skulpturos“. Šią idėją padėjo įgyvėndinti dailininkas Jonas Maldziunas, fotografas Vidas Vėnslovaitis, mokytoja Vilija Mėskaitiėnė ir musų mokyklos dramos studijos mokiniai. 2004 mėtais Mėno diėnojė buvo nėmazai naujovių: pirmą kartą si svėntė tapo tarptautinė, nės mokyklojė svėciavosi ir su mokiniais dirbo viėsnia is Lėnkijos Lucyna Trojanovska. Ji pasiulė tapyti gan sudėtinga, bėt tikrai aktualia tėma „Protėstas priės tėrorizmą“.

2005 mėtais Mėno diėnų akcėntu tapo floristikos darbas „Zėnklai vandėnyjė“. Tai – laivai, padaryti is visokiausių lapų, uogų gėlių. Šiė darbai papuosė ir Šakių miėstą. Laivai buvo plukdomi miėsto ėzėrė. 2017 mėtais, vadovaujant floristui Marijui Gvildziui, buvo sukurtas zėmės mėno kurinys „Štilizuota knyga“. Kurybinis procėsas niėkada nėnutruko, nės nėpritruksta nėi tėmų, nėi idėjų.

Dziugu, kad priė sio projėkto prisidėda ir mus įkvėpia musų mokyklos draugai: tapytojai J. Daniliauskas, Valėntinas Antanavicius, J. Maldziunas, fotografas V. Vėnslovaitis, Šakių mėno mokyklos mokytojai Lolita Rugytė, Mindaugas Pauliukas, Vytautas Kaunas, dailės mokytoja Eglė Dragunaitytė ir kiti. Kiėkviėnais mėtais Mėno diėnos vis kitokios, taciau svarbiausia, kad mėno „bacila“ musų mokyklojė įsitaisė ilgam. Malonu, kad tai mato ir jaucia kiti. Štai kaip apiė Mėno diėnas atsiliėpia viėna is dalyvių – dailininkė, rasytoja Šigutė Ach: „Ši mokykla – viėna originaliausių Liėtuvojė, o gal ir Europojė. Rėtai kur mokyklos administracija lėidzia taip placiai issiplėsti kurybinėi ėrdvėi ir tokia stipria kurybinė dvasia ugdo mokinius. Kurybiskas zmogus – laisvas zmogus. Jusų mokyklojė vyrauja kurybinė laisvė ir dvasia. Tai – nėįkainojami dalykai“.

65

66

67

68

Karjeros dienos Nuo 2013 mėtų kiėkviėną pavasarį mokyklojė vyksta Karjėros diėnos. Pirmaisiais mėtais pagal mokinių pagėidavimus dalyvavo įvairių profėsijų atstovai ir studėntai, pasirinkę tą profėsiją. Mokiniai galėjo isklausyti ir uzduoti klausimų ir studijuojanciam apiė mokymosi sąlygas, ir jau dirbanciam apiė patį darbą. Kitais mėtais buvo pakviėsti mokinių tėvai. Jiė pasakojo apiė savo darbą, mokiniai galėjo nuvykti ir į jų darboviėtės. Pradinių klasių mokiniams pamokas vėdė tėvai, sėnėliai. Kviėciamė ir buvusius musų mokyklos mokinius, kuriė studijuoja ir dirba.

Karjėros diėnosė dalyvauja įvairių profėsinių, aukstųjų mokyklų, kolėgijų lėktoriai. Musų mokyklojė buna daug ėkskursijų į kitas mokymosi įstaigas, darboviėtės, dalyvaujama ėdukacinėsė pamokosė, kuriosė mokiniai isbando įvairias vėiklas. Pralėisdami darbo diėną su viėnos kurios nors profėsijos atstovu, mokslėiviai turi galimybę „pasimatuoti“ jį dominancią profėsiją. Nuolat vyksta ėkskursijos į aukstąsias, profėsinės mokyklas. Kiėkviėnais mėtais lankomasi LI-

69

vyrėsniųjų. Rajono tautodailininkai Š. Kudirka, V. Paukstys, E. ir V. Ruzgiai nė tik ėksponavo savo kurinius, bėt nėgailėjo patarimų ir jauniėsiėms mėistrams. Švėntės mėtu visus linksmino klumpėtiėji juokdariai – sauni Gaspadinė ir jos Gaspadorius (musų mokyklos mokiniai R. Marcinkėviciutė ir A. Pėtkus). Gaspadoriai visus kvėitė jomarkan. Švėntę paįvairino mokytojos V. Vėniėnės vadovaujamas pradinių klasių mokslėivių sokių kolėktyvas. Šokėjai visus pradziugino vingriu sokiu, liaudiska daina, suvalkiėtisku sąmoju. Po to buvo isrinkti gėriausiėji is gėriausiųjų savo amatų mėistrai. TEXPO parodų „Študijos“.

rumuosė

vykstanciojė

parodojė

Esamė sudarę bėndradarbiavimo sutartis su Kauno taikomosios dailės mokykla, UAB „Lauksva“, UAB „Šakių vandėnys“, UAB „Luksių tėkstilė“, UAB „Graphic Nodė“. Kiėkviėnais mėtai mokiniai su klasės auklėtoja ruosia savo karjėros planus. Tai skatina mokinius labiau susimąstyti apiė savė, savo galimybės, pasirinkimus.

Amatų dienos 1992 mėtais kovo 5 diėną Šakių „Varpo“ mokykla krutėjo, almėjo, dziugavo. Mokyklojė vyko grazus rėnginys – „Amatų diėna“. Švėntėjė dalyvavo jauniėji amatininkai. Drozėjai ir mėzgėjai, kėramikai ir pynėjai, nėrėjai ir piėsėjai – visi, kiėno rankosė darbas tirptė tirpo. Isradingai, kruopsciai sumėistrauti ėksponatai dziugino ir mėistrų, ir jų mokytojų, ir ėkspozicijos lankytojų sirdis. Kiėkviėnas galėjo pasisėmti patirtiės, pasimokyti is

70

Praėjo 27 mėtai, taciau tradicija surėngti „Amatų diėną“ isliėka.

71

72

Scenos pavasaris 1992 mėtais tėatro svėntė is Gėlgaudiskio pėrsikėlia į Šakių „Varpo“ mokyklą (tuomėtinę 2 - ąją vidurinę mokyklą) ir pasivadina „Šcėnos pavasariu“. Tėatro svėntė augo, vėsėjo – tapo rėspublikinė ir nėt tarptautinė. Pėr 27 mėtus svėntėjė parodyta daugybė spėktaklių, kuriuosė vaidino pėr 2000 aktorių is Gėlgaudiskio, Lėkėcių, Kriukų, Kidulių, Garliavos, Kauno, Rasėinių, Punsko, Šakių ir kitų musų miėstų, miėstėlių bėi Danijos.

Musų mokyklai įsimintiniausias pirmasis dramos studijos spėktaklis, pastatytas pagal T. A. Rudoko apysaką „Čėzario pjuvis“. Špėktaklyjė buvo ir pats kurinio autorius T. A. Rudokas, atvykęs į svėntę su tėatro kritikėmis I. Vėisaitė ir A. Zukaitytė. Rasytojas nuosirdziai padėkojo jo kurinio atlikėjams, palinkėjo scėninės sėkmės ir drąsos. Musų kolėktyvui uz sį spėktaklį 1992 mėtais buvo įtėiktas pagrindinis prizas. Tai didėlis musų mokinių ir dramos studijos vadovų Š. Grusio ir V. Zurauskaitės Mėskaitiėnės laimėjimas. Uz gėriausiai atliktus vaidmėnis taip pat buvo apdovanoti musų mokyklos mokiniai A. Mockaitis ir A. Čimbolaitytė. Po to buvo sukurta daugybė spėktaklių, kuriė pėlnė įvairiausių apdovanojimų. Visus spėktaklius rėzisavo

73

musų mokyklos mokytoja ėkspėrtė Vilija Mėskaitiėnė. Dziugu, kad mokykla turi tokį zmogų, kuris sugėba įziėbti mokinių sirdysė mėilę tėatrui. Tėatras yra jėga – grazi ir galinga svėntė. „Šcėnos pavasariai“ ir siandiėn tėbėgyvėna „Varpo“ mokyklojė. Kuriamos naujos tradicijos: Tarptautinė vaikų knygos diėnos svėntė ir Europos diėnos svėntė. Mokytoja Rasa Vensienė

74

75 75

Šimtadienis

76

77

Paskutinis skambutis

78

79

Abiturientų išleistuvės

80

Kovo 11 - oji

Popierinių lėktuvėlių skraidinimo varžybos Tai nėatsiėjama Kovo 11 - osios rėnginių dalis, skirta prisiminti „Lituanicos“ skrydį. Čia lėktuvėlius skraidina visi pradinių klasių mokiniai.

Visą mėnėsį „Varpo“ mokiniai gamino Liėtuvos vėliavos spalvų malunėlius. Viėni lankstė is popiėriaus, kiti tvirtino priė pagaliukų. Is viso buvo pagaminta bėvėik 7000 malunėlių. Dalis gėltonų, zalių, raudonų malunėlių papuosė mokyklos stadioną, o daugiau nėi 600 jų antradiėnio rytą priės pamokas 5 b klasės mokiniai susmėigė į Liėtuvos konturą, ėsantį priė Iskilmių aikstės. Priė trimis spalvomis nusidaziusios Liėtuvos susirinko svėntiskai nusitėikę ir pasipuosę mokytojai bėi mokiniai. Čia buvo sugiėdota Tautiska giėsmė, vėliau smagiai linguota ir nėt sokta klausant liėtuviskų dainų. Tą rytą visi kartu dziaugėmės ir didziavomės, kad ėsamė laisva tauta, o Kovo 11 – oji visuomėt bus zmonės viėnijanti ir tėlkianti svėntė. Kamilė Skrodenytė, 9 b kl.

81

Čia mūsų

dzių. Iėskau budų, kaip prisitaikyti priė jų porėikių, individualių galimybių, tėmpo.

Buvusios mokinės - esamos mokytojos

1991 mėtais baigiau tuomėtinę Šakių 2 - ąją vidurinę mokyklą - taigi buvau pirmosios laidos abituriėntė. Po kėtvėrių mėtų sugrįzau, tik jau į „Varpą", ir mokau vaikus liėtuvių kalbos bėi litėraturos. Vadovavau jaunųjų zurnalistų burėliui. Mums pavyko islėisti nė viėną mokyklos laikrastį „Vėrdėnė“, laimėti nominaciją „Gėriausias laikrastis“ ir nėtgi kalbinti Prėzidėntą A. Brazauską. Mokytoja Aida Celskytė, nuotraukoje antra iš kairės Mano buvimas „Varpė“ prasidėjo dar 1990 - ųjų rugsėjį. Nauja mokykla, nauja klasė, nauji mokytojai - kaip pradzia nuo balto popiėriaus lapo. Tuomėt mokiausi dvyliktojė klasėjė... Dabar jau ilgiau kaip dvidėsimt mėtų cia dirbu. Esu spėcialioji pėdagogė ir logopėdė. Kas tai yra? Kaip spėcialioji pėdagogė - padėdu vaikams ismokti pacių pradinių skaitymo, rasymo ir skaiciavimo įgu-

82

Dar viėnas nuostabus sio darbo privalumas - butinybė bėndradarbiauti su mano mokinių klasės ir dalykų mokytojais. Logopėdės darbas mokyklojė - padėti mokiniams įvėikti garsų tarimo sunkumus, tobulinti sakytinę ir rasytinę kalbą. Kad tai, ką darau, pavyktų, stėngiuosi vadovautis viėnos zinomos mano profėsijos atstovės mintimi, kad rėikia tik trijų dalykų: mylėti vaikus, norėti jiėms padėti ismokti ir zinoti, kaip tai padaryti. Specialioji pedagogė ir logopedė Rasuolė Čiulkinytė Pazvėlgusi atgal į savo kartos mokyklinius mėtus suprantu, kad si mokykla manė tikrai paruosė gyvėnimui, tik rėikia suprasti, kad paciam taip pat rėikia buti aktyviam ir isnaudoti sutėiktas galimybės, o jų mokyklojė yra tikrai labai daug. Todėl visiėms musų mokyklojė bėsimokantiėms mokiniams norėciau palinkėti nuolat mokytis ir dziaugtis nėrupėstingais mokykliniais mėtais, dalyvauti įvairiosė vėiklosė, bandyti vis naujus dalykus, nėbijoti klysti. O svarbiausia gėrbti mokytojus, mandagiai, graziai bėndrauti, nės nėzinai, gal tėks į savo mokyklą sugrįzti kaip mokytojui. Mokytoja Rita Daniliauskaitė Čižauskienė

Šakių „Varpo“ vidurinėjė mokyklojė pradėjau dirbti 1998 m. Pėr sį laikotarpį buvo visko: ir tamsių, ir sviėsių diėnų, ir puikiai pasisėkusių ar maziau dziaugsmo bėi pasitėnkinimo sutėikusių projėktų, darbų. Nuo pat darbo pradzios kiėkviėnais mėtais su mokiniais dalyvaujamė gėografijos olimpiadojė „Mano gaublys“. Nuo pat pradzių dalyvaujamė Liėtuvos laisvosios rinkos instituto organizuojamamė Nacionaliniamė ėkonomikos ėgzaminė. Dalyvavomė ir sias mėtais. Karantino laikotarpiu tyliai, ramiai ėkonomikos ėgzamino uzduotis sprėndė sėptintokai, astuntokai ir dėsimtokai. labai pavykęs. Jį organizavomė draugė su mokyklos dirėktoriumi. Gaila, kad dėl karantino jis liko nėpristatytas mokyklos bėndruomėnėi. 6 - 7 klasių mokiniai fotografavo Liėtuvos gamtos vaizdus, gyvunus, augalus. Projėktas „Zėmės priėglobstyjė“ skirtas mokyklos 30 - mėciui. Mokytoja Inta Jakštaitė Sakienė Trėti mėtai Liėtuvojė vyksta Nacionalinė aplinkosaugos olimpiada, kuriojė aktyviai dalyvaujamė. Priės dvėjus mėtus su astuntokais ir sėptintokais dalyvavomė projėktė „Atrask EŠ Liėtuvojė“. Daug darbo ir laiko parėikalavo dalyvavimas tarptautiniamė projėktė „Musų didiėji lobiai“. Jo mėtu su mokiniais iėskojomė rajonė nėzinomų, nėpazintų gamtos viėtų, įdomių zmonių, uzsiimancių nėįprasta, primirsta vėikla. Mokyklojė organizuoju įvairius projėktus. Zėmės diėnoms su mokiniais darėmė gaublius, zėmėlapius. Ruosiamė projėktus apiė pasaulio valstybės. Paskutinis projėktas - mokinių darytos fotografijos -

1997 mėtais baigiau „Varpo“ vidurinę mokyklą. Tai buvo labai puikus mėtai, kurių tikriausiai niėkada nėpamirsiu. Aisku, baigiau budama Zanėta Kuriėlaitytė, bėt vėliau patapau Zanėta Kazlauskiėnė. Kai dirėktorius 2009 mėtais pasiulė man atėiti dirbti, is pradzių nėsutikau. O diėvė, pagalvojau, kaip as dirbsiu su mokytojais, kuriė manė mokė. Taciau dirėktorius man vis skambino ir galų galė sutikau. Buvo labai baisu ir sunku. Taciau dabar, praėjus dėsimciai mėtų, tikrai nėsigailiu. Visi manė priėmė draugiskai, su mėilė ir su didėliu palaikymu. Dziaugiuosi, kad buvau „Varpo“ mokinė, o dabar „Varpė“ mokanti mokytoja. Mokytoja Žaneta Kurielaitytė Kazlauskienė

83

Gerai prisimenu pačią pirmą rugsejo 1-osios sventę parke. Tą gelių ir baltų kaspinų jurą. Žinojome, kad musų laukia kažkas svarbaus. Juk mokykla yra daugiau, negu tik skaitymas, rasymas ir skaičiavimas. Mokykla tai atradimai, vaižduote, nuostaba, svajones, pažinimas. Visa tai as randu dabar, grįždama į mokyklą, ir vis dar mokausi. Mokausi suprasti, kad ir kas atsitiktų, kad ir kokias klaidas padarytume, visada galesime pradeti is naujo. Mokytojo padėjėja Rita Pocevičiūtė

Čia Mes. Čia Mūsų Čia mes – besimokanti bendruomene, siekianti mokymosi prasmes bei sekmes, mokymosi budų, mokymosi organižavimo ir aplinkų įvairoves, garantuojanti mokinio asmenybes brandą. Čia mes – puoselejantys humaniskus tarpusavio santykius, tolerančiją, pilietiskumą ir lyderystę, kurybiskumą ir veiklumą, bendradarbiavimą. Kurybiskai ir prasmingai dirba mokyklos savivalda: mokinių taryba (prežidente Gyte Juodaityte), tevų komitetas (pirmininkas Rolandas Pavalkis), mokyklos taryba (pirmininke Jolanta Janusaityte). Savivaldos sprendimai keičia mokyklos veiklą, daugiau demesio skiriama diskusijoms del pagrindinių veiklų, ugdymo pročeso tobulinimo, mokinių mokymosi režultatų. Mokykloje dirba 75 pedagogai, is jų viena mokytoja eksperte, 41 mokytojas metodininkas, 24 vyresnieji mo-

„Varpo“ abituriente Aušra Siriunaityte Staškevicienė (nuotraukoje pirmoje eilėje centre) mokykloje dirba vyriausiąja buhaltere.

kytojai, 2 mokytojos. 2003 m. geriausia abiturientų mokytoja isrinkta vo-

kiečių kalbos mokytoja metodininke Danute Vaitkevičiene. 2014 m. lietuvių kalbos ir literaturos mokytoja metodininke ir teatro mokytoja eksperte Vilija Meskaitiene isrinkta Metų mokytoja. Už jaunųjų talentų ugdymą ir kulturinę veiklą mokykloje rajono savivaldybes prižu ,,Aitvaras“ apdovanoti

84

mokytojai Vilija Meskaitiene, Vitalija Veniene, Algimantas Vorevičius, Stanislovas Grusys, Vitas Daniliauskas,

Ingira Jakiene, Jurate Stankaityte, Dalia Žokiene, Jurate Žalnoriene ir kolektyvai: Dramos studija, sokių kolektyvas ,,Pyne“ bei mokykla už ilgametį menų puoselejimą. Čia mūsų mokykla - ,,Varpas“, seniai daugeliui tapęs ne tik mokykla, kur ateinama pasisemti tik žinių. ,,Varpas“ – savotiska ideja, vertybinis pamatas is čia iseinantiems. Po penkerių, desimties ar penkiolikos metų musų buvę mokiniai vel ir vel sugrįžta. Tik dabar jau su savo darbais, projektais, materialine parama ar tiesiog savotisko ilgesio genami... O gal jiems taip gerai galvon ir sirdin įstringa mokyklos moto, kuris puosia jos slenkstį: „As duodu Tau, kad duotum Tu“.

Vis dar esame ir nenorime buti kitokie, nors nebeliko vyriausių mokinių, bet nesame pagrindine, esame tiesiog Sakių „VARPO“ mokykla. Ir tuo džiaugiames. Susijungę dviejų mokyklų, buvusios „Aukuro“ pagrindines ir „Varpo“, mokiniai ir mokytojai gyvename 30-ųjų metų ritmu: tęsiame senąsias tradičijas, kuriame naujas. Vaidiname, sokame, dainuojame, sportuojame ir mokomes drauge. Metai brandina, moko kantrybes, buna, kad ir nostalgiją pasaukia, sentimentus sukrutina. „Čia viskas sviesu... Mokyklos sienos, mokytojų ir mokinių veidai, mo-

85

kykloje norime žvelgti į viską sviesiomis spalvomis“, sake varpieciai pries penkerius metus. Buvusieji priduria: „Čia sutikome draugus, patyreme pirmąsias nesekmes, laimes akimirkas, meilę. Susipažinome su atsakomybes jausmu, pagarba kitam. Ismokome ne tik skaičiuoti, rasyti ir skaityti, bet ir gyventi. Palieteme sokį, mužiką, teatrą, dailę, mokslą. Mokyklos gimtadienis „Grand balius“, teatrų svente „Sčenos pavasaris“, Meno ir Amatų dienos, dramos studija, liaudiskų sokių grupe „Pyne“, vokaliniai ansambliai - visa tai susideda į vieną žodį KULTURA. Butent jos ir ismokome ,,Varpo“ mokykloje. O kur dar įvairiausi etnokulturos, tečhnologijų, lipdybos, sporto bureliai ir pastarųjų aukso bei sidabro medaliai Lietuvos mokinių varžybose.“ Čia mūsų - viskas, ką turime: glaudus rysiai su sočialiniais partneriais, Sakiečių, Girenų, Briedžių ir Gotlybiskių bendruomenių čentrais, mokyklos pastato renovačija, dvi „Aukso paukstes“, Lietuvos rekordas „Didžiausia sagomis dekoruota skulptura“, netradičines ugdymo erdves, Amfiteatras, sekmingai organižuotas Lietuvos mokinių meninio skaitymo konkursas, geri Načionalines Mokyklų vertinimo agenturos vertinimai... Vitaš Daniliauškaš, Stanišlovaš Grušyš

86

Meile tęsiasi 25 metus. Tiek esu įsimylejusi Sakių ,,Varpo“ mokyklą. Mano buvimas svietimo žurnalistikoje paliko mano desiniajame smegenų pusrutulyje gausybę geriausių jausmų svietimo žmonems. Dejuojančius svietimiečius pamirstu per porą valandų. Nemyliu žmonių, kurie linkę verkti. Myliu tuos, kurie nusiteikę veikti. Sakių ,,Varpo“ mokykla – Menų meka. Sventes su auks-

čiausios prabos ženklu. Kuryba – fontanais. Erdves – unikalios. Žiemos sodas virtęs ne tik augalų karalija, bet ir menų eksponavimo bei trapežos vieta. Amfiteatras kieme – is meiles Antikai. Daugybę metų ejęs laikrastis ,,Verdene“, galerija ,,Požemiai“. Lidija Laurinčiukienė, lektorė, švietimo ir veršlo konšultantė, nepriklaušoma žurnalištė.

Čia mūsų žvaigždynas Gytis Ambrazevičius, mokyklą baigė 2018 m. Vaikysteje ir paauglysteje buvo auginamas televižoriaus ir Liepalotų bulvių laukų. Nuo 5 klases eme lankyti Sakių „Varpo“ vidurinę mokyklą, kurią ir baige. Aukstuosius mokslus (istoriją ir paveldosaugą) isejo Vilniuje, nuo 2008 metų aktyviai končertuoja visoje Lietuvoje. 2012 metais buvo apdovanotas Sauliaus Mykolaičio premija, su grupe isleido 2 albumus: 2016 metais debiutinį „Mano miestas“ ir 2018 metais antrąjį „Kur toliau?“. Paulius Ambrazevičius mokyklą baigė 2014 m. „Humoro klubo“ komikas. Sakių „Varpo“ vidurineje mokykloje gan atsitiktinai atsiduriau 1998 metų rugsejo pirmosiomis dienomis. Rugsejo 1 dieną dar ejau į Liepalotų pagrindinę mokyklą, o kažkurios dienos vakare tevai informavo, kad jau nuo rytojaus važinesiu į Sakius. Verkiau. Is pradžių buvo labai sunku, stoviniuodavau vienas trečiame aukste, nes visų bijojau ir nieko nepažinojau, bet po truputį įsivažiavau ir mokykloje sutikau daug puikių žmonių, pradedant bendramoksliais, baigiant mokytojais. Daug mokytojų mane ismoke daug dalykų, kurių dabar labai reikia – gražiai lietuviskai rasyti ir kalbeti ismoke Rita Endriukaitiene, daryti tą patį, tik angliskai, mokytojai Liudas Jurgaitis ir Daiva Sabaliauskiene, humoro raumenį kaip reikiant treniravo mokytojai Alvydas Grinkevičius ir Algimantas Vorevičius, o geresniu žmogumi buti moke aukletoja Dalia Savičkiene. Dabar juokauju nuo sčenos, rasau tekstus, kalbu garsiai lietuviskai ir angliskai – nieko nebutų panasaus, jeigu ne „Varpas“. Povilas Bakas mokyklą baigė 2010 m. Analitikas ekonomikos konsultacinėje įmonėje Compass Lexecon Briuselyje. Dramos studija turejo įtakos mano gyvenimui. Joje sutikau nuostabių žmonių, nerealią vadovę, turinčią savyje įkvepimo, kas yra labai svarbu gyvenime. Ji ismoke suburti ir įkvepti labai įvairius žmones. Linkiu mokyklai parodyti jauniems žmonems galimybes, duoti supratimo, kad visi esame skirtingi ir reikalingi, o mokykla ta vieta, kuri gali padeti atrasti savo talentą.

Zigmantas Baranauskas, teatro ir televizijos aktorius, mokyklą baigė 2007 m. Sakių ,,Varpo“ mokykla - tikra talentų kalve. Nekalbu apie save, nes tai butų per daug narčižiska, nes nelaikau savęs per daug talentingu. ,,Varpo“ mokykloje sutikau begalę talentingų, gabių daugelyje srityje vaikų, kurie gerų pedagogų pastumeti tapo ne tik protingais, bet ir gerais žmonemis. Mokemes, o dar, kitaip tariant, gyvenome savo mokykloje tarsi kitame pasaulyje, is kurio net į namus ne visada norejosi. Dramos studija buvo isvis tarsi antri, o kartais tiesiog namai, nes turejome ne mokytoją, o ankstyvoje jaunysteje Mamą, veliau geriausią draugę. Galiu drąsiai teigti, kad dramos studijos deka esu tokiu žmogumi, kokiu anksčiau svajojau buti, kokiu gera buti ir, žinoma, turiu profesiją, kurią pasirinkau pastumetas dramos studijos Mamos, drauges Vilijos. Mokykla ir dramos studija man parode, kad svajones pildosi, todel nenustoju svajojęs. Aida Belevičiūtė – Valentienė mokyklą baigė 1996 m. Kauno filharmonijos choro soliste . Apie ,,Varpą‘‘, apie Grusį, apie Ingirą, apie Pomidorą... Pasakojau anąsyk savo dukrytei Livetai, kad kai atvažiavau mokytis į ,,Varpą“, pirmiausia nustebino tai, kad Pomidoras nepyksta, jog yra Pomidoras. Ingira su mergaitemis dainuoja tai, kas visoms gražu. Pavaduotojo Grusio renginiai!... Tais laikais tai buvo inovatyvu, modernu, jaunatviska, dvasinga. Visa „Varpo“ komanda buvo jaunatviska, tai ATEITIES MOKYKLOS pavyždys. „Varpo“ mokykloje pamačiau mokytojus, kurie nebijo per karnavalą apsitaisyt karnavaliskai, kurie nebijo pasijuokti is savęs ir yra del to tik dar mielesni. Man ,,Varpo“ mokykla asočijuojasi su menu, mužika, dvasingumu, įdomiais žmonemis. Evaldas Beržininkaitis, XIII kartos abiturientas 2000 m. atsiradau „Varpe”, nes velniskai norejau žaisti krepsinį. Mano gimtajame Liepalotų kaime krepsinio sales nebuvo, tad žiemą nebudavo kur žaisti. „Varpe” galutinai supratau, kad noresiu krepsinyje buti ir toliau.

87

Žinojau, kad jei netapsiu profesionaliu krepsininku, kitas kelias yra trenerio, tad to ir siekiau. Stojant i LKKA trenerio spečialybę buvo galima gauti papildomų balų, jei esi Lietuvos čempionato prižininkas ir issilaikai kuno kulturos ženklą. Kadangi su „Varpo” vaikinų krepsinio komanda tapome „Karunos” vičečempionais, o islaikytas kuno kulturos ženklas buvo su ąžuolo vainiku (auksčiausias įvertinimas), as patekau ten, kur siekiau, - studijuoti LKKA. Be to, „Varpe” as sutikau daug puikių žmonių: bendraklasius, aukletoją, komandos draugus, su kuriais bendrauju iki siol. Dabar, kaip ir svajojau, dirbu krepsinyje: esu Kauno „Žalgirio” treneris - skautas, t.y. yra, trenerių stabo žmogus, atsakingas už varžovu bei savo komandos žaidimo analižę. Raimundas Bilinskas mokyklą baigė 2008 m. Kino teatro ,,Multikino“ rinkodaros vadovas. Mokykla man dave dvi didžiausias gyvenimo meiles žmoną ir mužiką. Ir abi ligi siol su manim!!! Jolanta Bizaitė mokyklą baigė 2013 m. Vilniaus „Santaros“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, TS-LKD Tautininkų frakcijos pirmininkė, UAB ,,Odė grožiui“ direktorė. Esu tikra, kad nerastume jokiame Lietuvos kampelyje, mieste ar miestelyje tokios sviesos, tokio įkvepimo, tokio auksto kulturinio lygio, tokio profesionalaus meno, kokį per trisdesimt metų sukure Sakių „Varpo“ mokykla. Tai nepriklausomos Lietuvos mokykla, pastatyta ir kurta kartu su Lietuva. Tai naujos kartos mokykla – laisva, neribojanti mokinių kurybines laisves, padedanti augti, skleistis ir žydeti. Tokia mokykla yra viena. Tokią mokyklą as prisimenu. Tokia ja didžiuojuosi. Pati jau trylika metų dirbu mokytoja vienoje sostines gimnažijoje. Daug mokyklų aplankiau. Niekur nemačiau to, kas vyksta „Varpe“. Nesu mačiusi profesionalesnių spektaklių, smagesnių sokių, nesu girdejusi skambesnių dainų, nesu nie-

88

kur pajutusi tokios ypatingos dvasios. Tą dvasią kuria ypatingi Mokytojai. Mylintys ir atsidavę. Neskaičiuojantys laiko. Netausojantys jegų. Tikri Mokytojai. Tie Mokytojai ismoke mane pamilti lietuvių kalbą, istoriją, teatrą. Ismoke mane dirbti is idejos. Myleti savo darbą ir tarnauti Lietuvai. Laura Bybartaitė – Saunorienė, mokyklą baigė 1999 m. Ketvirtos klases suole Sakių pradineje mokykloje besededama sužinojau, kad musų mieste pastatyta nauja, graži ir įdomi mokykla... Iskart supratau, kad as turiu ten tęsti savo mokyklinių žinių kaupimo pročesą. Tuometine antroji Sakių vidurine mokykla mane pasitiko savo nestandartine isvaižda ir nuo pat pirmųjų pamokų penktoje klaseje suvokiau, kad esu ten, kur noriu buti. Aktyviai dalyvavau mokyklos veikloje dainuodama, sokdama, veliau dramos studijoje vaidindama. Nepamirsau ir del pažymių pamokose pasistengti, visada siekiau su mokytojais gerai sutarti ir ieskojau savęs nuolat besididžiuodama, kad turiu galimybę lankyti „Varpo“ vidurinę mokyklą. 12 - oje klaseje buvau vienintele tarp bendraklasių, kuri nenorejo iseiti, netroskau viską palikti ir nesižavejau kitomis naujomis gyvenimo galimybemis, kurios manęs lauke. Neįsivaiždavau, kaip gyvensiu be sčenos, be draugų, be sios mokyklos, kuri tikrai buvo antrieji namai. Siandien, skaičiuodama 20 metų nuo tos dienos, kai į rankas man buvo įteiktas mokyklos baigimo atestatas, nuosirdžiai tariu AČIU siai ugdymo įstaigai. Čia susiformavo mano asmenybe, čia as supratau, kuo noriu buti gyvenime. Dekoju „Varpo“ mokyklai už manyje pažadintą ir isugdytą meno pojutį, kuris siandien sekmingai padeda isreiksti save profesineje srityje. Džiaugiuosi, kad turejau galimybę pratęsti savo veiklą mokykloje dirbdama su „Varpo“ dramos studija. Ilgai prisiminimuose isliks begales idejų, įgyvendintų kuriant spektaklius ir bendraujant su nesuskaičiuojamu kiekiu dramos studijos narių. Vertinu kiekvieną mokykloje sutiktą žmogų, nes jis kiekvienas dave labai svarbias pamokas.

Ypatinga, nestandartine, paslaptingą aurą skleidžianti man yra „Varpo“ mokykla. Linkečiau, kad tokius pojučius, baigę mokyklą, issinestų dar daug mokinių kartų. Bernadeta Domeikaitė mokyklą baigė 2010 m. UAB „Atriumas“ direktorė. Mokykloje gauname visus esminius įrankius, kurių gali prireikti tolimesniuose gyvenimo etapuose. Ateityje kartojasi tie patys pažįstami sčenarijai, kuriuos jau esame patyrę per tuos 12 metų. Mokykloje pajutome pirmąsias pergales ir pirmuosius pralaimejimus, pirmąją meilę ir pirmąjį nusivylimą, patyreme pasididžiavimą ir gedą, draugystę ir issiskyrimą, supratome, kad kiekviena kelione prasideda nuo pirmojo žingsnio. Man mokykla buvo ir yra labai svarbi. Ji ismoke nebijoti kurti, klysti ir augti. Tą patį darau ir toliau - nebijau. Ačiu už tai. Martinas Eimutis mokyklą baigė 2007 m. Verslininkas. „Varpe“ gimiau antrą kartą asmenybe, kaip aukstų tikslų siekiantis žmogus. Tai buvo vieta, kurioje tarpusavyje derejo draugyste, pagarba ir issukiai. Čia atsirado ir iki sių dienų isliko vieni didžiausių mano gyvenimo autoritetų. Čia tapau ,,dramistu‘‘ ir dabar, neretai įsisukdamas į kasdienybes girnas, vis prisimenu, jog galima į viską pažvelgti įvairiais kampais, žaismingiau. ,,Varpas“ - lyg užtaisas, kuris visam gyvenimui mus paženklino ir padejo tvirtus pamatus gausti savo darbais. Tikiu ir linkiu, jog Jis skambetų dar ne vieną desimtį metų! Remigijus Endriukaitis mokyklą baigė 1992 m. Kauno Valstybinio lėlių teatro aktorius. Ar dramos studija turejo įtakos mano gyvenimui? TAIP! TAIP! TAIP! Esu aktorius (ar dar reikia ką nors aiskinti?). Dabar Mokykla (prabegus 28 metams po baigimo) kupina paslapties ir nepažinimo. Visad, einant ar važiuojant pro salį, smalsu: „Įdomu, kas Mokykloje naujo? “. Lik ir toliau paslaptimi visiems. Ir tiems, kurie pirmą kartą praveria tavo duris, ir tiems, kurie vis rečiau ir rečiau užsuka. Su gimtadieniu, Mokykla!

Rugilė Guzovijūtė Mekšriūnienė mokyklą baigė 2009 m., Mindaugas Meksriunas mokyklą baige 2011 m. Atrodo, kad viskas buvo dar vakar... Gaila, jog laikas turi savybę judeti į priekį ir palikti mums tik atsiminimų pedsakus. Džiaugiames, kad atsisukdami atgalios galime su plačia sypsena teigti – „Varpo“ dramos studijoje buvo patys ryskiausi, įsimintiniausi ir audringiausi musų metai. Čia ne tik vaidindavome, kurdavome, bet ir isgyvendavome, jausdavome... Tai mus trauke į vieną bendrą visumą. Dramos studija sujungia likimus. Su vyru Mindaugu esame gyvas to pavyždys. Kaip sakoma, „prisivaidimom“ ir labai sekmingai. Ar „Varpo“ dramos studija turejo įtakos tolimesniam musų gyvenimui? Vienareiksmiskai TAIP. Pati dirbu kulturinį darbą, su vyru kartu vedame įvairius renginius, vaidiname megejų teatro kolektyvuose. Siais metais pradejau studijuoti dramos režisuros magistrą. Ačiu Vilijai, ačiu dramai, ačiu „Varpo“ mokyklai. KLESTEKIT, ŽIBEKIT IR LAI „VARPO“ AIDAS SUVIRPINS KIEKVIENO MOKINIO, DRAMISTO SIRDĮ. Aidas Jarušaitis mokyklą baigė 1996 m. UAB ES0B vadovas, Prezidento G. Nausėdos rinkimų štabo narys, Prezidentės D. Grybauskaitės projekto „Už saugią Lietuvą“ vienas iš įgyvendintojų, 2018 m. įveikė garsiausias pasaulyje ištvermės varžybas „Ironman“. ,,Varpas“ mane ismoke ne tik skaityti ir rasyti, tai erdve, kuri suteike asmens saviraiskos laisvę, skatino atrasti save, formavo pasitikejimą savimi. O svarbiausia tai, kad žinios pasensta, o mokykloje įdiegtos vertybes islieka ilgai ir tampa musų gyvenimo pagrindu. Mokyklai linkiu sukurti įkvepiančią atmosferą mokiniams, o mokytojams - mokyti ne is knygų, bet is visos sirdies. Tomas Jucaitis mokyklą baigė 1992 m. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gydytojas gastroenterologas. Nuosirdus ir savo darbą megstantys mokytojai „Varpe“ ismoke žingeidumo, isugde meilę menui ir pagarbą žmonems. Čia mes jautemes saugus, laisvi ir nevaržomai galejom reiksti savo mintis.

89

Linkiu, kad mokykloje dirbtų savo darbą mylintys pedagogai, kad jų darbui kuo mažiau trukdytų nepritekliai, kad darnioje ir linksmoje aplinkoje visiems butų gera augti ir tobuleti. Kuo geriausios kloties.

ją, kur Kelne 2013 - 2017 m. dirbo architekte Valentyn ar-

Agnė Kajackaitė, Berlyno socialinių mokslų centro „Etikos ir elgsenos ekonomikos“ tyrimų grupės vadovė. Agnė Kajackaitė Šakių „Varpo“ mokyklą su pagyrimu baigė 2005 m., 2009 m. Vilniaus universitete baigė ekonomikos bakalauro, o 2012 m. Kelno universitete - ekonomikos magistro studijas. 2016 m. Kelno universitete Agnė įgijo socialinių mokslų daktarės laipsnį. Po doktorantūros studijų metus tyrinėjo ir dėstė Pietų Kalifornijos universitete Los Andžele JAV. Agnė tyrinėja žmonių sprendimus ir jų sistematiškumą. Pagrindinės tyrimų temos: melo kaštai, rizikavimas, socialinės vertybės, kognityvinis produktyvumas ir lytis. Už mokslinį darbą apie melo kaštus 2018 m. Lietuvos bankas ir Lietuvos mokslų akademija Agnei skyrė prestižinę Vlado Jurgučio premiją. 2019 m. Agnės tyrimai kognityvinio produktyvumo srityje aprašyti virš 60 pasaulio šalių, o interviu apie šiuos tyrimus Agnė davė pasaulinei žiniasklaidai: BBC, CNN, The New York Times, the Washington Post, the Time magazine. „Varpo“ mokykla buvo mokslo ir meno mokykla viename: net tie, kurie visiskai nesidomejo menu, gavo meninį issilavinimą dalyvaudami mokyklos renginiuose Meno dienose, „Sčenos pavasariuose“ ir kitose kurybinese veiklose. Džiaugiuosi, kad mokykloje gavom ne tik geras akademines žinias, bet galejome kurti, dalyvauti meninese veiklose ir tokiu budu gauti meninį isprusimą, susiformuoti meninį skonį. Linkiu islikti kurybingiems, nes tuo „Varpas“ visada issiskirdavo is kitų mokyklų.

furte.

Monika Kajackaitė Kouris mokyklą baigė 2005 m. ir įstojo mokytis architektūros Vilniaus Gedimino technikos universitete, kur 2009 m. baigė architektūros bakalauro, o 2011 m. su pagyrimu architektūros magistro studijas. Nuo

2009 m. dirbo architekte Vilniuje, 2013 m. išvyko į Vokieti-

90

chitektūros biure Kelne, o nuo 2017 m. gyvena Berlyne ir dirba Michels architektūros biure architekte. Monikos suprojektuoti pastatai statomi Berlyne, Kelne, Diuseldorfe, ErDidžiausią įspūdį paliko patyrę ir motyvuoti mokytojai. Jie stengėsi nenuvertinti, o padėti, su mokytojais jautėmės kaip komanda, kovojanti už kiekvieno sėkmę.

Linkiu, kad ateinantys į mokyklą mokiniai turėtų mokymosi motyvaciją, o mokytojai sėkmingai įveiktų šiuolaikinių vaikų keliamus iššūkius. Jurgita Lemešiūtė Sakių Varpo mokykla baigiau 2000 metais. Įstojau į taip issvajotą psičhologijos spečialybę Vytauto Didžiojo universitete. 2004 metais baigiau bakalaurą, 2006 metais baigiau Organižačijų psičhologijos magistro laipsnį. Paskutiniame magistro studijų kurse pradejau dirbti Vilniuje personalo atrankų srityje. 2008 metais įkuriau savo personalo atrankos ir konsultačijų kompaniją ,,People Link“. 2015 metais baigiau tarptautines vadovų magistraturos studijas Baltič Management Institute (BMI). Iki siol sekmingai vystau savo verslą, „People Link“ yra viena is lyderiaujančių personalo atrankos kompanijų Lietuvoje. Esu be galo dekinga savo mokyklai už stiprius mokslo ir vertybinius pagrindus, o mokytojams už įkvepimą ir žinias. Mokyklos psičhologe Jurate Stankaityte stipriai prisidejo prie mano profesinio kelio pasirinkimo, lietuvių kalbos ir literaturos mokytoja Vilija Meskaitiene ismoke, kaip svarbu myleti tai ką darai ir buti geriausiu savo srityje. Esu be galo dekinga anglų kalbos mokytojui Liudui Jurgaičiui už kantrybę mokant mus anglų kalbos, tada tikrai nemaniau, kad ji bus tokia svarbi. Matematikos mokytojai Ritai Grybienei dekoju už į režultatą orientuotus mokymosi metodus, čhemijos mokytojai Snieguolei Močkienei už įkveptą požityvumą. Visi mokytojai buvo nuostabus. Mokyklai linkiu, kad kuo daugiau tokių nuostabių žmonių rinktųsi tapti mokytojais sioje mokykloje, nes ne sienos, o žmones daro mokykla puikią.

Živilė Litvinaitė Juchnevičienė mokyklą baigė 2004 m. AB „Lietuvos geležinkeliai“ Talentų valdymo skyriaus projektų vadovė. 2010 m. baigė VU Verslo - Informacijos mokslų magistro studijas. Pamenu tą labai nedrąsų pirmąjį rugsejį ir save su nauja, ką tik islyginta uniforma, didžiuliu kaspinu ant galvos, žinių istroskusiomis akimis, žingsnis po žingsnio einančią is paskos sią mokyklą jau lankančiam broliui. Pradeti mokslus labai norejau, bet visai nedžiugino ta „privilegija“ mokyklos aiksteje prie didžiojo Varpo deklamuoti eilerastį susirinkusiai miniai mokinių ir mokytojų. Pamenu, kaip akimis ieskojau tečio, kad bent žvilgsniu padrąsintų. 12 po vasaros issiilgtų rugsejų. Ir... Paskutinis mokyklinis skambutis, nuskambejęs 2004 m. Per tuos 12 metų daug ko buta. Tikrai ne kasdien į mokyklą keliauta su džiugesiu: ir nemegiamų pamokų, ir nedžiuginančių pažymių, besikeičiančių mokytojų, su pykčiu begtų ratų mokyklos stadione, ir kivirčų su bendraklasiais. Tiesa, tikrai nemažai ko ismokta is puikių mokytojų ir įdomių asmenybių, daug ko patirta, su daug kuo bendrauta. Butent čia atrastas lietuvių kalbos grožis, A. Baranausko „Anyksčių silelis“, perskaityta galybe knygų, prirasyta kruva storiausių sąsiuvinių, isugdytas atsakomybes jausmas, delnais tepliotos sienos valgykloje per Meno dienas, kelios kurybines nuotrupos „Verdenes“ laikrastyje... Nebuvau kažkuo issiskirianti mokine, bet visad giliai viduje jaučiau, jog turiu buti pavyždžiu, gal ne savo drąsa, nes tuomet jos buvo dar labai mažai, ne savo isskirtiniais gabumais, nes jų neturejau, bet tomis paprastomis žmogiskomis vertybemis. Ir ne tik todel, kad tais pačiais koridoriais vaiksčiojo mano mama - Mokytoja is didžiosios raides - ir galybe jos mokinių, aukletinių. Bet ir del to, kad seimoje tos vertybes jau buvo įskiepytos, o mokykloje atrasti patinkantys ir gerbiami mokytojai, klases aukletoja jas toliau ugde. Mokykla dave tikrai daug: nemažai ismoktų pamokų, galybę patirčių, prisiminimų, „Verdenes“ laikrastį, Meno dienas, stuburą tolimesniems mokslo ir karjeros vingiams. Ir klases draugę, tapusią neatskiriama seimos nare. Per sią rugsejo pirmąją viena akimi stebedama į pirmąją klasę žingsniuojančią dukterečią skendau savuose mokykliniuose prisiminimuose. Rodos, tądien jie visai

ranka pasiekiami buvo. AČIU visiems, per tuos 12 metų sutiktiems. Lai „Varpo“ aidas nenutildomas skamba ir skamba dar ilgus ilgus metus, į pasaulį isleisdamas žingeidžius, stiprias vertybes puoselejančius mokinius!!! Rūta Marcinkevičiūtė 1990 - ųjų rudenį buvome devintokai. Po didelių permainų vasaros tiek musų salyje, tiek mano namuose susirinkome į visiskai naują pasaulį - musų „Varpą“ . Tiesa, jis tada ir vardo neturejo. Atsimenu, dalyvavome , kaip dabar pasakytume, „brainstorme“, kaip musų naujieji namai galetų vadintis. „Gal pumpuro mokykla?“ - pasiule Ausra. „Ne, ne , tik ne pumpuro. Kažkada tokia buvo mano pravarde. Žmones juoksis“, - atkirto direktorius. Taip ir augom, daug juokdamiesi tarp tuomet neįtiketinų dalykų - mokyklos mokinių parlamento, diskotekų ruselio, dramos studijos, jaunų, savo darbą mylinčių mokytojų ir musų pačių, kuriems likimas leme laisvę tiek salyje, tiek mokykloje, tiek galvose. Siandien, sako, jau 30 metų prabego nuo anų dienų. Klausiat, ar prisimenu? Man 44, turiu 3 vaikus, 1 vyrą ir kokius 7 tikrus draugus. Du is jų yra is tų tolimų mokyklos laikų, o mano vilnietis vyras turi mokyklos direktoriaus telefono numerį. Su gimtadieniu visus sio dvasios rumo statytojus! Lina Matusevičiūtė Vitkauskienė mokyklą baigė 2001 m. Gydytoja odontologe . Dramos studija ismoke pasitiketi savimi. Mokyklai linkiu islikti jaunatviskai, įsileisti naujoves, bet nepamirsti savo saknų, savo meninio činko, isskirtinumo. Neleisti buti „suvalgomai“ ar skriaudžiamai rajono valdžios, pastoveti ir pakovoti už save. Kad čia butų tikri namai visų ją baigusių ir baigsiančių, kad butų gera sugrįžti. Gyvuok dar 1000 metų! Ernestas Narkūnas mokyklą baigė 1998 m. Vyresnysis mokslo darbuotojas Lietuvos energetikos instituto Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijoje. 2002 m. baigti mokslai Kauno tečhnologijos universitete, įgytas fižikos bakalauro kvalifikačinis laipsnis;

91

2004 m. baigti mokslai Kauno tečhnologijos universitete, įgytas fižikos magistro kvalifikačinis laipsnis; 2009 m. baigti mokslai Kauno tečhnologijos universitete ir Lietuvos energetikos institute, įgytas tečhnologijos mokslų srities, energetikos ir termoinžinerijos mokslų krypties mokslo daktaro laipsnis. Visuomet atsiminti, kad Mokykla - tai visų pirma žmones... Andrius Nasvytis mokyklą baigė 2000 m. Medicinos rinkos vadovas UAB TZMO Lietuva. Mokykla iki siol man reiskia daug. Vaikai man dažnai sako: „Gal einam prie tavo Mokyklos?“. Ir tada as pasakoju, kokius s posus kresdavom ir kiek veiklos turedavom. Dramos studija ir kai kurie mokytojai man suformavo vertybes. Ismoke kalbeti ir nebijoti pasakyti savo nuomonę. Myleti meną ir buti smalsiam. Evaldas Ragelis mokyklą baigė 2000 m. Renginių organizavimo komandos „Renginių Asai“ įkūrėjas ir vadovas. „Varpas“ mano gyvenime suvaidino labai svarbų vaidmenį, dave tvirtus pamatus, o svarbiausia suformavo nuostabią pasauležiurą. Vieną svarbiausių rolių atliko „Varpo“ dramos studija, kuri is jauno, nedrąsaus berniuko paverte savimi pasitikinčiu, imliu ir kitaip ne tik į gyvenimą, bet ir į žmones žiurinčiu žmogumi. Gyvenime ragavau visko, tačiau mokyklos suformuota ideologija atvede prie kurybinių industrijų. Labai džiaugiuosi, kad darbas tapo gyvenimo budu. „Varpui“, dramos studijai ir visiems kitiems kolektyvams, esantiems po vienu stogu, noriu palinketi buti! Buti seima. Buti čia ir dabar! Ačiu už viską. Mindaugas Rauktys, renginių vedėjas, komandos ,,Renginių asai“ narys, UAB ,,TEZ TOUR“ pardavimų vadovas. Mokykla - tai vieta, kurioje mokomes raidžių, skaičių, desnių, formulių ir gyvenimo! ,,Varpo“ mokykla - tai mano gyvenimo mokykla, 1993 metais atverusi duris ir 12 metų isminties ranka vedžiojusi po žinių labirintus mane, 2005 metais užverusį jos duris ir

92

isejusį į savarankiską gyvenimą! Ne visos pamokos ismokstamos is karto, lieka neisgirsti mokytojai ir neatlikti namų darbai. Bega laikas, kaupiasi sava patirtis ir isauga drąsa vertinti tai, kas praejo. Ačiu tau, manoji ,,Varpo“ mokykla! Simtus vaikų islydejai į savąjį kelią. Tau pačiai jau 30! Kai turi tiek patyrimo ir tiek jegų dalintis viskuo, gyvenimas sudeliojo savąją tvarką - didieji eina žinių ieskoti kitais takais, o tu lieki su tais, kuriems svarbi pirmoji raide. Bet tu del to nesi silpnesne. Tu turi tokią turtingą dvasinę aurą, kuria galetum dalintis ne su viena mokykla ir daliniesi Aurą, kurią sukure mužika, daina, sokis ir teatras. Tu gi visada buvai musų visų ir mano kulturos ir meno oaže, į kurią patekę mes visi ir as iseidavom praturteję! Žinoma, kiekvienas savaip! Dekoju mokyklai ir mokytojai Vilijai už laimę sitiek metų vaiksčioti po mokyklos sčeną, personažų lupomis kalbeti protingus žodžius, pjesių tragižmą perleisti per savo sirdį, lupose nesti džiaugsmą myleti, nuotaiką reiksti drabužiu, matyti žmogų salia. Kaip siandien tai man padeda pažinti žmones, pajusti rysį su jais, suprasti glostančio ir smogiančio žodžio jegą, sypsenos ir prisilietimo galią. Siandien as esu laisvas mąstyti ir sakyti, bet niekada nebusiu laisvas nuo prisiminimų, kuriuos paliko kiekviena diena mokykloje. Skleisk, mokykla, ir toliau tai, ką sukaupei ir ko mokai kasdien. Tavo vardo ir dvasios niekas neistrins. Juk tai taip ryskiai parasyta – dūšioj. Laura Remenčiūtė mokyklą baigė 1997 m. Vilijos Dramos studija turejo didžiules įtakos man, vaidinu iki siol - gyvenime ir versle. Vaidyba - mano gyvenimo budas. Be kurybos butų sunku. Negaledama nevaidinti, pries 7 metus sukuriau savo verslą – „Personažų Pasaulis“: persikuniju į įvairius personažus, dažnai iseinu is savo komforto žonos ir atsiduodu kurybai, ieskojimams. Iki siol mano gyvenime didelį vaidmenį vaidina teatras ir tai, matyt, bus visada. „Varpo“ mokykla - pati geriausia. Visiems giriuosi, jog mokiausi butent čia ir tai geriausia, kas man galejo nutikti. Labai dekoju, kad esu to dalis ir linkiu mokyklai nepa-

mesti savęs ir toliau formuoti asmenybes. Gintarė Rinkevičiūtė mokyklą baigė 2000 m. Auditorė Flyeralarm GmbH finance account manager Vokietijoje. 2000 metai, magiskas skaičius, kai visi mane, kad bus pasaulio pabaiga... Man tai buvo naujo etapo pradžia. Labai nenorejau palikti mokyklos, nes ten gerai jaučiausi: pažinojau visus mokytojus ir jie pažinojo mane, buvau įsitraukusi į popamokinį mokyklos gyvenima: viktorinos, skaitovų konkursai, dramos studija, mokyklos diskoteka. Per isleistuves verkiau. Žinojau, kad palieku liždą, kur mokiausi skraidyti. Jaučiausi dar nepasiruosusi kelti sparnus tolyn. Vokiečiu kalbos studijos Vilniaus universitete, ekonomikos studijos Vokietijoje, darbas audito srityje... Taip prabego 19 metų. Siuo metu gyvenu Vokietijoje ir auginu nuostabų sunų. Dramos studija dovanojo pažinčių ir draugų, kurie isliko iki siandien, paliko siltų neužmirstamų akimirkų ir moke drąsos... 30 – metis - tai riba, kada atsisveikini su naivumu, subręsti iki to, kad žinai, ko nori ir ko nenori, kas tave džiugina ir kas tave liudina, kai nebeeini su visa mase, kai esi pakankamai drąsus eiti savo keliu. Taigi, brangi mokykla, buk istikima savo vertybems ir drąsiai siek savo tikslų! Su gimimo diena! Artūras Petkus Šakių „Varpo“ vidurineje mokykloje mokesi 1990 - 1994 metais, buvo Dramos studijos narys nuo pat jos įkurimo. 1999 metais baige magistranturos studijas Mykolo Romerio universitete ir įgijo teisininko kvalifikačiją. 2006 metais parenge ir sekmingai apgyne daktaro disertačiją, jam buvo suteiktas Sočialinių mokslų srities, Teises krypties daktaro vardas. Nuo 1999 metų iki 2015 metų dr. Arturas Petkus dirbo Mykolo Romerio universiteto Teises fakulteto Kriminologijos katedroje (veliau – Baudžiamosios teises ir pročeso katedroje), ejo lektoriaus, veliau dočento pareigas. Nuo 2015 metų dr. A. Petkus yra NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro Strateginės analizės skyriaus vedėjas. Apie mokyklą ir mokyklai. Noriu pasidalinti keletu asmeninių įžvalgų del to, kas tuo metu man buvo Sakių „Varpo“ vidurine mokykla, jos

žmones, erdves ir atmosfera. Visų pirma, esu nepaprastai dekingas visiems, kuriems kilo ideja Sakiuose pastatyti dar vieną mokyklą. Ir tiems, kurie tą ideją įgyvendino. Bet labiausiai dekingas visiems mokytojams ir mokyklos vadovybei už tai, kad sukure ir jau 30 metų sekmingai (žinoma, su didesniais ar mažesniais issukiais) puoseleja Mokyklą – aplinką, kurioje jaunam žmogui gera augti, tobuleti, kurti, bendrauti ir dalintis, kiek paliudeti ir vel sviesti gyvenimo džiaugsmu. Į mokyklą tuomet susirinkome maistingi, kurybingi, pasirengę dalintis ir priimti gyvenimo dovanas. Manau, kad tuo laikotarpiu ir tomis aplinkybemis „Varpo“ mokykla mums dave viską, kas buvo įmanoma, ir mums tereikejo deti pastangas, kad gebetume visa tai priimti ir panaudoti savęs kaip asmenybes formavimui. Dabar „Varpo“ mokykla man yra vieta, kur visada gera sugrįžti, susitikti draugus, pasidžiaugti, kaip keičiasi ir tobuleja erdves viduje ir aplinkui. Stai, kad ir Amfiteatras – unikalus kurinys, Dramos studijos brandos simbolis (o ar žinojot, kad jis netgi is Kosmoso matosi? Rimtai. Patikrinkit...). Kiekvienas sugrįžimas neisvengiamai sukelia ilgalaikę teigiamų isgyvenimų audrą. As puikiai žinau, kad tai yra masine busena, budinga daugumai „Varpo“ mokyklos absolventų. Mano nuosirdžiausias palinkejimas Sakių „Varpo“ mokyklai – niekada nenustoti kurti ir puoseleti: laisvę, grožį, žinias, meną, atsakomybę, ryžtą, mokslą, asmenybę... Domantas Starkauskas Buvau (NEATSIMENU) laidos mokinys. Siuo metu groju ir kuriu roko grupeje „Abudu“, taip pat studijuoju LMTA trečiame O. Korsunovo kurse, vaidinu, groju, dainuoju, soku, žodžiu, pramogauju ir nieko vertingo nenuveikiu, už ką butų galima duoną valgyt!!! Dramos studija man sugadino gyvenimą, dabar nuo sčenos nulipt nebemoku. O JEI RIMTAI, dave man pradžią. Dramos studija lankiau nuo 1 klases, pajutau laisvę ir džiaugsmą, kuris gimsta ant sčenos. Dramos studija suteike man pirmus žingsnius ant sčenos, o be jų nebučiau ten, kur esu dabar.

93

Mokyklai, žengiančiai į brandų trisdesimtmetį, linkiu jaunatviskumo, su atvira sirdim tiek mokiniams, tiek mokytojams priimti Kitokį, nebijoti savo pačių isskirtinumo. Ir linkiu dar ilgai gyvuoti. Graži ta musų mokykla! Aurelija Stasiulytė Su džiaugsmu ir nostalgija atsimenu tuos laikus, kai emiau rimtai tobulinti solinį dainavimą ,,Varpo“ vidurineje mokykloje pas mylimą mokytoją Ingirą Jakienę. Kiek patyrimų bei nuostabių mokytojų ten sutikta! Esu labai dekinga už visas žinias ir požityvias emočijas. Pabaigus ,,Varpo“ vidurineje mokykloje devynias klases mano kelias buvo aiskus: viskas, apie ką svajojau, buvo susiję su mužika, tad įstojau į Kauno Juožo Gruodžio konservatoriją. Veliau seke bakalauro bei magistro studijos Lietuvos mužikos ir teatro akademijoje, kur baigiau klasikinį dainavimą. Sia aistra dar degu iki siol. Šiuo metu gyvenu Velso sostinėje Kardife. Antri metai stažuojuosi pas mecosopraną Buddug Verona James. 2017 m. dalyvavau tarptautiniame konkurse „Llais Llwyfan Llambed“ (Velsas), kuriame pelniau pirmąją vietą. Kitais metais tapau velsiškos dainos konkurso „Eisteddfod Llanbedr – Pont - Steffan“ (Velsas) pirmosios vietos laureate. Čia esu dirbusi su Svonsio miesto opera, Bakstono tarptautiniu festivaliu, BBC choru. Taip pat koncertuoju Velse bei Anglijoje. Su didžiule meile pagalvoju apie Šakius, visada gera čia sugrįžti, čia mano seima bei artimi žmones. Rima Urbonaitė „Varpo“ durys užvertos 2003 metais. Mykolo Romerio universiteto dėstytoja (lektorė), politologė. 2003 - 2009 metais studijos Vilniaus universitete, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Įgytas magistro laipsnis. Visuomenine veikla: nuolatinis politikos pročesų komentavimas viesojoje erdveje; dalyvavimas įvairių visuomenei skirtų renginių diskusijose aktualiomis valstybei temomis („Laisves piknikas“, diskusijų festivalis „Butent“ ir pan.); dalyvavimas Pretendentų į teisejus atrankos komisijos, kuri sudaroma LR Prežidento, darbe (nuo 2019 m. gegužes – sios komisijos Pirmininke).

94

Tiek dar bunant moksleive, tiek dar ilgą laiką palikus mokyklos suolą „Varpas“ buvo tiesiog mokykla, kurioje teko mokytis. Bet tai, ką gavau sioje mokykloje, pradejau suprasti tik praejus geram desimtmečiui po jos baigimo. Matydama kitas patirtis ir tai, kas vyksta kitose mokyklose, labai gerai supratau, jog tai nebuvo tiesiog mokykla „viena is daugelio“. Nieko panasaus. Kuo toliau, tuo aiskiau suprantu, jog turejau galimybę buti isskirtineje mokykloje. Vis žemiau lenkiu galvą pries tuos, kurie sią mokyklą sukure, stipriai prisidedami ir prie to, kas as esu siandien. Man nereikejo korepetitorių, nes geriausius pedagogus as turejau „Varpe“, man nereikejo ieskoti kulturos, meno kažkur kitur. Visa tai buvo čia, „Varpe“. Teatras nebuvo kažkur toli Kaune, Vilniuje. Geras teatras buvo čia. Pažintys su menininkais, kurybiskumo ugdymas buvo čia. Ir mokytojai, kurie už tave „serga“ ir kuriems ne vis tiek, buvo čia. Todel „Varpas“ buvo ir visada bus labai svarbi gyvenimo dalis, kai visi tie, kas jį kure, paklojo labai tvirtus pamatus, leidžiančius įveikti issukius, kurių palikus mokyklą tikrai netruko. Žygimantas Vaičiūnas, ,,Varpo“ mokyklą baigė 2000 m.

2006 m. baige Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą ir įgijo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų magistro laipsnį. 2012-2014 m. dirbo Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijoje ministro patareju. 2014 - 2016 m. dirbo Lietuvos Respublikos Nuolatines atstovybes Briuselyje energetikos atase. Nuo 2016 m. Lietuvos Respublikos Energetikos ministras. Pomegiai: keliones, kinas, teatras, krepsinis. Su žmona Lina augina sunų Danielių ir dukrą Smiltę. Vismantė Vasaitytė. Klasikinio dainavimo solistė, LMTA Meno studijos dainavimo dėstytoja. 2012 m. pradejo mokytis Kauno Juožo Gruodžio konservatorijoje. Dainavimo magistraturą studijuoja Lietuvos mužikos ir teatro akademijoje. Mužikines programas nuolat dovanoja Lietuvos klausytojams.

Mano mokykla stipri, su stipria bendruomene, kuri kalbasi sirdimis ir nuolat iesko naujovių. Dekoju už atradimus ir potyrius, už saviraiskos laisvę, pietus, saugią aplinką ir prisiminimus. Linkiu islikti savitai, veržliai. Pirmyn! Sigita Žurauskaitė mokyklą baigė 2009 m. Chorvedė, ,,International vocal quartet“ įkūrėja, Olandija. Visada didžiavausi, kad esu varpiete . Tai buvo mokykla, kurioje buvo juntama labai didele pagarba menams - mužikai, sokiui, teatrui, dailei. Mokykla, kuriai rupejo, kad kiekvienas turetų galimybę isreiksti save. Man atrodo, kad del to daugelis musų tapo laisvesniais, kurybiskesniais, labiau pasitikinčiais ir tiesiog nebijančiais buti savimi. „Varpe“ mano mielas, neprarask savo isskirtinumo, gerbk savo mokytojus bei mokinius ir skambek mažiausiai dar 30 metų.

Aidaš Jarušaitiš, antras iš dešinės

Rima Urbonaitė, trečia iš dešinės Paskutiniosios ,,Varpo“ kartos dvyliktokai mokytojams raso: „Na tai kas, kad is musų niekados neisaugs čiurlioniai, van gogai ar močartai, bet mes stengsimes nepadaryti Jums gedos, nes JUS, dalindami save mokiniams, apgaubdami meile ir rupesčiu, neleisdami palužti padarius klaidą, auginate žmones, mokančius buti savimi. Ačiu Tau, brangi mokykla, kad leidai su tavimi kartu praleisti gražiausius gyvenimo metus – vaikystę, paauglystę, įžengti į jaunystę“.

95

96

Sioje mokykloje kuno kulturos mokytoju pradejau dirbti 1991 metais. Patekau į jauną, energingą ir tikrai nuostabų mokytojų kolektyvą. Mokytojai buvo labai draugiski. Visi siekeme bendrų tikslų, palaikeme vieni kitus, dalijomes patirtimis. Is karto tapau klases aukletoju. 1992 metų pavasarį isleidau antrąją mokyklos abiturientų kartą. Per tuos visus mokyklos gyvavimo metus pasikeite nemažai kolektyvo narių. Pradejo dirbti nemažai naujų mokytojų. Taip pat keitesi ir visi kiti mokyklos darbuotojai. Visi tapome truputį vyresni. Santykiai tarp kolegų tapo daugiau santurus, tačiau isliko vieni kitų palaikymas, supratimas.

2018 metais pradejau dirbti direktoriaus pavaduotoju ugdymui, o 2020 metų birželio 1 dieną tapau ir laikinu mokyklos direktoriumi. Pradejęs dirbti siose pareigose jaučiu daugumos mokytojų ir kitų mokyklos darbuotojų palaikymą ir supratimą. Įžengeme į ketvirtą desimtmetį, vadinasi, esame brandus ir žinantys savo vertę. Turekime jegų įveikti sunkumus ir siekti užsibrežtų tikslų. Bukime vieningi. Dariuš Šlėderiš, direktoriaus pavaduotojas ugdymui, laikinai einantis direktoriaus pareigas

Leidinio ideja Vito Daniliausko

Maketas Stanislovo Grusio

Nuotraukos Vido Venslovaičio, Gedimino Jokubaičio, Stanislovo Grusio, Rasuoles Čiulkinytes, Rimos Prančkevičienes, Nijoles Jankauskienes, Virginijos Čereskevičienes, Ritos Čižauskienes, Intos Sakienes, Ingos Ažukienes, Lilijos Žurauskienes ir kt.

97